„Amber Grid“ trečdaliu padidino dujotiekio į Latviją pralaidumą ir sustiprino regiono galimybes apsirūpinti dujomis Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ metais anksčiau užbaigus strateginės jungties su Latvija pajėgumų padidinimo projekto ELLI (angl. Enhancement of Latvia-Lithuania interconnection) darbus, dujotiekio pralaidumas padidėjo trečdaliu. Tai gerina regiono galimybes apsirūpinti dujomis, sudarytos sąlygos sparčiau pildyti Latvijos Inčukalnio požeminę dujų saugyklą, kurioje dujas laiko visos Baltijos regiono šalys. Lietuvai įgyvendinus ELLI projektą, padidėjo Baltijos šalių dujų rinkos integracija bei regiono energetinis saugumas.

Įgyvendinant ELLI projekto dalį Lietuvoje, „Amber Grid“ išplėtė Pasvalio rajone esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį bei padidino jos pajėgumus. Taip pat atlikta Panevėžio dujų kompresorių stoties dujotiekių rekonstrukcija, įgalinusi transportuoti dar daugiau dujų iš Klaipėdos SGD terminalo į Latviją. Šiuo metu dujotiekis leidžia perduoti 90 gigavatvalandžių (GWh) dujų per parą – 30 proc. daugiau nei iki šiol. 

Kaip teigia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, Lietuva šiais metais tapo regiono dujų tiekimo saugumo garantu. „Vykstančio karo sąlygomis itin sparčiai įgyvendinę ELLI projektą mes dar stipriau įtvirtinome savo vertę regioninėje dujų infrastruktūroje. Greičiau nei planuota atlikome namų darbus, kad dujos dideliais kiekiais galėtų tekėti tarp vakarų ir vidurio Europos, Baltijos regiono ir Šiaurės Europos. Lietuva yra pasiruošusi šaltai žiemai, o padidindami pajėgumus ateiname į pagalbą visam regionui. Klaipėdos SGD terminalas, šiemet įgyvendinti GIPL ir ELLI jungčių projektai iš esmės padidino Lietuvos dujų infrastruktūros galimybes, sukuria ekonomines ir geopolitines naudas. Kviečiu visus Europos rinkos dalyvius pasinaudoti tiesiogine prieiga prie Latvijos dujų saugyklos, į kurią transportuoti dujas sukurtas atviras kelias per GIPL jungtį su Lenkija, gerai išvystytą Lietuvos infrastruktūrą ir praplėstą jungtį su Latvija“, – sako N. Biknius. 

Padidėjusiu dujų srautu į Latviją iškart susidomėjo dujų rinkos dalyviai. Sukurtais papildomais pajėgumais tarp Lietuvos ir Latvijos jau dabar dažnai pasinaudojama 100 procentų. Ateityje tai reiškia didesnes pajamas, surinktas už dujų transportavimą mūsų valstybėje esančiais vamzdynais, mažėjančius Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus ir bendrą energetikos kainų mažėjimą. 

„ELLI projekto darbus Lietuvos pusėje įgyvendinome metais anksčiau, nei planuota. Tam reikėjo gero planavimo ir griežto projekto valdymo. Didelė „Amber Grid“ komandos motyvacija, tinkamas rangovų įsitraukimas bei visų bendras siekis stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir regiono saugumą atvedė prie puikaus rezultato. Galiu pasidžiaugti, kad Europoje į mus žiūrima kaip į patikimą partnerį“, – sako N. Biknius.

Įgyvendinant ELLI projektą Lietuvoje darbus pagal rangos darbų sutartis atliko energetikos rangos įmonės „MT Group“ ir „Alvora“. Likę ELLI projekto darbai Latvijoje bus užbaigti 2023 metais, juos vykdo šios šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Conexus Baltic Grid“. Užbaigus Latvijoje numatytus darbus dujų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumai bus padidinti abejomis kryptimis apie du kartus.

Strateginis energetikos projektas ELLI yra įtrauktas į ES Bendro intereso projektų sąrašą, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) dešimties metų plėtros planą ir Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą. 
    
Trumpai apie ELLI projektą:

•    2019 m. spalį Europos Komisija pritarė finansavimo skyrimui Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto įgyvendinimui.
•    2021 m. rugpjūtį paskelbtas ELLI projekto rangovo viešasis konkursas
•    2022 m. kovą prasidėjo ELLI projekto statybos darbai Kiemėnų dujų apskaitos stotyje
•    2022 m. lapkritį užbaigus ELLI statybos darbus, dujų perdavimo pajėgumai į Latviją padidinti iki 90 GWh per parą
•    2023 m. bus užbaigta ELLI projekto dalis Latvijoje. 
•    Bendra projekto vertė – daugiau kaip 10 milijonų eurų
•    Lietuvos investicijos į ELLI projektą siekė 4,7 mln. eurų, iš jų 2,1 mln. eurų skyrė Klimato, inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (CINEA) prie Europos Komisijos. 

Komentarai ()