Po mumis yra galingas energijos šaltinis ir jie žino, kaip jį panaudoti ()
Tai atveria kelią gręžti giliau nei buvo įmanoma anksčiau.

© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonija įspūdingai gerai gamina energiją, naudoja vėją, saulės šviesą, iškastinį kurą ir branduolių sintezę. Alternatyvus sprendimas yra naudoti milžiniškus šilumos kiekius, esančius po mūsų planetos paviršiumi. „Quaise Energy“ atstovai sugalvojo, kaip šiuos išteklius išnaudoti.
Amerikiečių kompanija teigia, kad beveik raudonai įkaitusios uolienos gali pasiekti temperatūrą, viršijančią 375 °C. Tai didelė vertė, kurią geriausiai įrodo tai, kad dauguma geoterminių elektrinių turi veikti 100-250 °C temperatūroje. Dėl to jų efektyvumas yra palyginti mažas, o tai reiškia, kad naudingumas yra ribotas. Todėl galimybė naudoti didesnį šilumos kiekį būtų labai viliojanti.
Pasak „Quaise Energy“, šios vadinamosios superkarštos uolienos gali leisti žymiai padidinti energijos gamybą. Žinoma, jei tai būtų lengva, žmonija būtų tai padariusi jau seniai, tačiau gręžti daugybę kilometrų į mūsų planetą nėra pati lengviausia užduotis. Bet „Quaise Energy“ rado išeitį iš padėties.
|
Raktas į sėkmę yra milimetrinių bangų, kurios gali ištirpdyti ir išgarinti uolieną, naudojimas. Tai savo ruožtu tiesiog atveria kelią gręžti giliau nei buvo įmanoma anksčiau. Kai tik bus galima nusileisti iki atitinkamo lygio, vanduo bus įpurškiamas po žeme. Kaitinamas, jis pavirs į garus (o, atsižvelgiant į ten vyraujantį ekstremalų slėgį, gali pasiekti aukštesnę nei 100 °C temperatūrą), kurie sugrįš į viršų. Šie garai bus naudojami elektros energijai gaminti.
Aukščiau minėta pakilusi vandens temperatūra vadinama superkritine. Svarbu tai, kad, pasak mokslininkų, norint pasiekti maksimalų energijos gamybos efektyvumą paviršiuje, išlaikyti šį superkritiškumą nėra būtina. Ankstesni sprendimai parodė, kad, viena vertus, šilumos kiekis superkritiniame vandenyje buvo didesnis, tačiau jo transportavimo būdas lėmė viso potencialo praradimą.
Itin karštos geoterminės elektrinės šiuo atžvilgiu turėtų suteikti ilgai lauktą proveržį. Tokio sprendimo potencialo mastą geriausiai parodo tai, kad superkritinis vanduo turi 5-10 kartų daugiau energijos nei įprastai naudojamas geoterminėse elektrinėse.