Naftos pramonės Europoje saulėlydis: juodasis auksas virto smala
(21)
„Orlen Lietuva“ ne vienintelė turi problemų. Europos naftos perdirbimo gamyklos uždirba vis mažiau, nuo krizės pradžios nebuvo metų, kad nors viena jų nebankrutuotų. Kaltininkai – JAV skalūnų revoliucija ir kylanti Azija. „PKN Orlen“ vadovas Jacekas Krawiecas praėjusią savaitę pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ yra ant ribos, svarstomi ir žiauriausi scenarijai – tai reiškia, galvojama tiek apie „Orlen Lietuva“ pardavimą, tiek apie gamyklos bankrotą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Tiesa, Europoje – naftos perdirbimo gamyklų perteklius, todėl nei „Orlen Lietuva“, nei kitos gamyklos nėra patrauklios pirkėjams. Bankrotas – realus scenarijus. Ir tai nebūtų precedentas Europoje, kurioje nuo 2009 metų jau bankrutavo keliolika naftos perdirbimo gamyklų.
„Orlen Lietuva“ suskaičiavo, kad nuo 2009 metų Europoje užsidarė 11 gamyklų, Tarptautinė energetikos agentūra suskaičiavo 15 bankrotų.
Bankrutuoja viena po kitos
„Milford Haven“ naftos perdirbimo gamyklai Didžiojoje Britanijoje gresia bankrotas. 500 darbuotojų turinčiai įmonei pirkėjo buvo ieškoma ketverius metus. Nepavykus jo rasti, įmonė gali būti uždaryta per kelis mėnesius.
Tokia informacija Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodė balandžio pradžioje.
Perdirbėjams labai sunku rasti pirkėjų perteklinei Europos naftos produkcijai.
„Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose veikia itin modernios ir efektyvios naftos perdirbimo gamyklos. JAV tuo pačiu metu vyksta skalūnų revoliucija, tai reiškia, kad JAV naftos perdirbimo gamyklos gauna pigios žaliavos“, – „The Telegraph“ cituoja Tomą McKinlay, „Milford Haven“ motininės įmonės „Murco“ generalinį direktorių.
„PKN ORLEN” vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyżewskis sakė, kad per 30 metų Europoje nebuvo pastatyta nė viena nauja naftos perdirbimo gamykla, jos buvo tik modernizuotos.
Tai reiškia, kad jos veikia ne taip efektyviai, kaip naujos gamyklos Azijoje. Tuo metu naftos produktų kainos, nepriklausomai nuo to, kur jie pagaminti, yra tokios pat.
„Degalų kainai turi įtakos žemos produkcijos kainos JAV ir konkurencingos gamyklos Azijoje. Europos naftos perdirbimo pramonei įtakos turi aplinkosaugos reguliavimas ir klimato kaitos politika, taip pat Arabų pavasaris, kuris sumažino naftos pasiūlą. Maržos Europoje yra žemesnės negu kitur pasaulyje“, – pirmadienį sakė ekonomistas.
Mažėja pelno marža
Prancūzijos naftos pramonės sąjunga pareiškė, kad dėl mažėjančios paklausos, griežtesnių aplinkosaugos taisyklių ir konkurencijos pasaulyje, įmonės yra priverstos sumažinti perdirbamos naftos kiekius.
„Financial Times“ rašė, kad Europoje per 2007-2013 metus naftos perdirbimas sumažėjo 8 proc. nuo 15,8 iki 14,6 mln. barelių per dieną.
Prancūzai prognozuoja, kad drastiškai kris naftos paklausa – iki 2035 metų Europoje ji turėtų sumažėti 28 procentais.
Pastaruoju metu taip pat mažėja naftos perdirbimo gamyklų pelno maržos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje skirtumas tarp perdirbimo ir pardavimo kainos sumažėjo nuo 39 eurų už toną 2008 metais iki 15 eurų už toną 2009 metais.
„PKN Orlen“ naftos perdirbimo marža sumažėjo nuo 6,1 proc. 2007 metais iki 0,7 proc. praėjusių metų pabaigoje.
„Orlen Lietuva“ pelną gavo tik 2012 metais (80 mln. dolerių). Tuo metu 2009, 2010, 2011, 2013 metais patyrė nuostolių.
JAV skalūnų revoliucija žlugdo Europą
JAV, ne taip seniai tiesiog siurbusi Europos produkciją, dabar tapo eksportuotoja. JAV išmokus išgauti angliavandenilius iš skalūnų, nuo 2011 metų JAV produkcija šoktelėjo 39 proc., skaičiuoja Tarptautinė energetikos agentūra.
„Bloomberg“ rašo, kad JAV praėjusių metų pabaigoje eksportavo rekordinį kiekį benzino ir kitų perdirbtų produktų ir iki 2015 taps didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje. Be to, JAV yra garsiai diskutuojama apie tai, kad reikėtų atsisakyti žaliavinių produktų eksporto draudimo.
Be to, kad JAV siūlo pigesnę produkciją, jos suvartojama yra vis mažiau. Neseniai „LUKoil Baltija“ generalinis direktorius Ivanas Paleičikas sakė, kad degalų vartojimas krenta, todėl traukiasi ir įmonės. Jeigu anksčiau būdavo parduodama apie 600 tūkst. tonų benzino, dabar pardavimai per metus nesiekia ir 400 tūkst. tonų.