– Lietuvoje diskutuojama labiau ne apie statybų stabdymą, bet apie atitikimą Espo konvencijai. Jei Baltarusija vis dėlto atliks būtinas procedūras, ar jėgainė bus saugi?

- Yra du visiškai skirtingi dalykai. Pirmiausia, konvencijų procedūros, ir antra – inžinerinė ir techninė dalis. Konvencijos buvo sulaužytos ir to negalima pakeisti. Espo teigė, kad reikia užbaigti konsultacijas, prieš priimant sprendimą dėl projekto, ne prieš statybas, bet prieš sprendimą.

Ir mes stebėjome tą laikotarpį. Skunde Espo konvencijai nurodyta, kad sprendimą priėmė prezidentas Aleksandras Lukašenka, pasirašydamas dekretą. Tad, kai jis pasirašė, konvencija buvo sulaužyta.(…) Kai prasideda statybos, tu negali to pakeisti, tad visos ekskursijos, vertinimai, Tatenos misijos ar viešųjų ryšių strategijos negali to pakeisti. Faršo atgal mėsa nepadarysi. Įsivaizduokime juodžiausią scenarijų.

– Kad Baltarusija užbaigia jėgainę?

– Ne, kad jėgainėje įvyksta avarija.

– Kas nutiktų Lietuvai?

– Tai priklauso nuo oro sąlygų konkrečią dieną. Reaktorius yra geresnis nei Černobylyje ir grafitas nedegtų dvi savaites. Būtų kelių valandų emisija ir, priklausomai nuo vėjo krypties ir jo sąlygų, ar lyja ar ne. Yra atlikta „FlexRisk“ analizė, kurioje apskaičiuota, kokie scenarijai būtų blogiausi Vilniui.

Jeigu toks scenarijus prasidėtų, geriausia apsauga Vilniui būtų išdalinti jodido-kalcio tabletes žmonėms. Jas reikia turėti nebūtinai kišenėje, bet bent jau namie, nes jas reikia išgerti dar prieš atkeliaujant radiacijai, o tai trunka valandas. Taip pat reikia apsaugos plano, nes Fukušima Japonijoje parodė, kad galima apsisaugoti tiesiog būnant patalpose.

Na, ir toliau prieinama prie įspėjimo sistemos. Baltarusija priklauso tarptautinei branduolinių nelaimių konvencijai, kuri atsirado dar sovietų laikais po Černobylio katastrofos. Jei komunikacija tarp Baltarusijos ir Lietuvos yra nulinio ar net minusinio lygio, kalbant apie Espo konvenciją, galiu teigti, kad greičiausiai avarijos atveju komunikacija tarp šalių bus tokia, kaip buvo Černobylio atveju. Tai reiškia, kad jėgainė bandys nuslėpti avariją, Baltarusija bandys nuslėpti ir nepraneš Lietuvai ar Tatenai.

– O kas tuomet?

– Tuomet jūs prarasite keturias valandas, per kurias galėtumėte žmones įspėti neiti iš namų, išjungti ventiliaciją, turėti vandens bei neiti prie langų. Visus paprastus dalykus, kurie gali išsaugoti gyvybes. Ir tai nėra brangu, tačiau kiekvienas vilnietis juos turi mokėti mintinai. Tai ne evakuacijos, bet apsisaugojimo planas.

– Papasakokite, už ką jus areštavo Baltarusijoje?

– Mane areštavo du kartus. Pirmąjį kartą tai įvyko viešų svarstymų metu Astrave. Aš atėjau į viešus svarstymus kartu su „Greenpeace“ žmonėmis. Mes supratome, kad organizatoriai gali imtis nešvarių triukų, tad atėjome anksti. Triukas buvo tas, kad salė buvo pripildyta savivaldybės darbuotojų, policijos pareigūnų, žmonių, priverstų ateiti prieš dvi valandas, kad užimtų vietas ir neįleistų gamtosaugininkų. Mūsų nebuvo daug, maždaug 30 (…). Policija mane sustabdė, rado dokumentus ir pasakė, kad negaliu su jais įeiti. Septynias dienas praleidau Astravo kalėjime. Labai rekomenduoju. Naujas pastatas, mandagus personalas, geras maistas, bet už maistą reikia susimokėti, jį atneša iš šalia esančio restorano.

– O kada uždrausta patekti į Baltarusiją?

– Tai buvo mano antrasis sulaikymas, kai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas atvyko į Minską pasirašyti sutarties. Tai buvo paskutinis sprendimas dėl Astravo. Aš tuomet buvau Minske, mes nebuvome pakankamai stiprūs, kad surengtume protestą ar spaudos konferenciją. Aš esu Rusijos pilietis ir esu prieš šią sutartį, tad kodėl to nepasakius premjerui Medvedevui. Turbūt neisiu tiesiai pas jį, tad pagalvojome, kodėl gi nenuėjus į ambasadą. Parašėme laišką, kurį pasirašiau aš ir dar keli.

Idėja buvo, kad mes nueisime į ambasadą, parodysiu pasą ir pakalbėsiu. (…) Kai išėjome, mus sulaikė neuniformuoti policininkai. Jie pasakė, kad dokumentų patikra ir esu sulaikomas. Jie juokavo, kad esu panašus į nusikaltėlį, nes turiu dvi akis, nosį. Taigi, aš nieko nepadariau, o po to policijos viršininko sprendimo, ne teismo, dešimčiai metų tapau persona non grata.

A. Ožerovskis pasisako prieš branduolinės energijos naudojimą pasaulyje, aktyviai dalyvauja, kovodamas prieš branduolines jėgaines Suomijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Jis taip pat pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės projektą, bendradarbiavo su prieš ją protestavusiais Lietuvos žaliaisiais. „Bellonos“ fondas yra tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija, įteigta Norvegijoje, veikianti Rusijoje ir Belgijoje. Fondas pasisako prieš branduolinę energiją, klimato kaitą skatinančią pramonę, naftos ir dujų gavybą bei skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Komentarai (2)