Didžiausių pasaulio bankų investicijos parodė tikrąją situaciją, kas darosi su energetika: deja, bet vaizdas visiškai kitoks, nei skambūs lozungai (2)
Visai neseniai paskelbta nauja ataskaita rodo, kad 36 didžiausi pasaulio bankai 2017 metais į iškastinio kuro pramonę investavo 115 milijardų JAV dolerių ir tai yra 11 % daugiau, jei lygintume su 2016 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Banking on Climate Change 2018“ jau yra devintoji metinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie bankų investicijas į iškastinio kuro pramonę ir pagal šį rodiklį jie yra sureitinguojami. Šią ataskaitą rengia „Rainforest Action Network“, „BankTrack“, „Indigenous Environmental Network“, „Oil Change International“, „Siera Club“, „Honor The Earth“ ir prie jų prisideda dar 50 įvairių organizacijų iš viso pasaulio.
Ataskaitoje įvertinti 36 privatūs bankai iš įvairių pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Kinijos, Europos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Bankai buvo sureitinguoti 6-iuose konkrečiuose sektoriuose: neapdoroto bitumo, arktinės naftos (atsižvelgiant į naftos gavybos vietovę aut. past.), giliuose vandenyse išgaunamos naftos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto, anglies gavybos ir anglies panaudojimo energijos gamybai. Žiūrint į šį bankų klasifikavimą, vaizdas nėra pats gražiausias.
Iš ataskaitos matyti, kad 2017 metais 36 pasaulio bankai investavo 115 milijardų JAV dolerių į iškastinio kuro pramonę, tai yra 11 % daugiau nei 2016 metais. Pats didžiausias augimas buvo neapdoroto bitumo sektoriuje, kuriame nuo 2016 m. iki 2017 m. finansavimas išaugo 111 %, pinigine išraiškai tai sudarė beveik 47 milijardus JAV dolerių ir jau netgi aplenkė anglies panaudojimo energijos gamybai sektorių.
Vienintelis geras dalykas, kurį galima įžvelgti iš šių ataskaitos duomenų yra tas, kad kai kurie Europos bankai, atsižvelgdami į rizikas ir įgyvendindami tam tikrus iškastinio kuro finansavimo politinius apribojimus, mažina savo investicijas į iškastinio kuro pramonę. Visgi yra ir kontraversiškų pavyzdžių.
Š. Amerikos bankai grįžta prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir dukart sumažino investicijas į iškastinį kurą. Tačiau „Royal Bank of Canada“, „Toronto Dominion Bank“ ir „JPMorgan Chase“ toliau investuoja į anglies pramonę ir šiuo atžvilgiu vejasi Kinijos bankus. Pavyzdžiui, „JPMorgan Chase“ bankas 21-ą kartą padidino savo investicijas į anglies gavybą ir 4-is kartus padidino neapdoroto bitumo finansavimą.
„Kai kurie Europos bankai, pavyzdžiui, BNP Paribas ir ING, priima naujos politikos sprendimus, kurie griežtai apriboja jų investicijas į iškastinio kuro pramonę. O JAV ir Kanados bankai, tokie kaip JPMorgan Chase ir Toronto Dominion Bank, kartu su politiniais lyderiais žengia žingsnį atgal“, - sakė „Climate and Energy Research“ koordinatorė Alison Kirsch. „Jei mes norime sustabdyti klimato kaitą, privalome nutraukti šių pavojingų energijos šaltinių plėtrą. Bankai turi būti atsakingi ir įgyvendinti tuos politinius sprendimus, kurie siekia apsaugoti nuo ekstremalaus iškastinio kuro finansavimo.“
Svarbu pažymėti ir tai, kad Europos bankų atliekamo darbo nepakanka. „Nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų buvo nustatyti tam tikri anglies sektoriaus finansavimo apribojimai, 14 Europos bankų, per 2017 metus į anglies gavybos ir anglies panaudojimo energijos gamybai sektorius, bendrą finansavimą padidino 2 milijardais dolerių“, - teigė „BankTrack“ direktorius Johan Frijs.
Tad siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, bankams irgi teks gerokai permąstyti savo investicines strategijas. Galbūt ateityje galima tikėtis ir tam tikrų Europos Sąjungos politinių iniciatyvų, siekiant pakeisti šią situaciją.