Energijos perdavimas toks pat svarbus, jei ne svarbesnis, nei energijos gavyba. O laidų visur nenutiesi.

JAV KJP mokslo laboratorijos inžinieriai pademonstravo 1,6 kilovato galios belaidį energijos perdavimą mikrobangomis 1 kilometro atstumu. Ateityje šią technologiją bus galima panaudoti perduoti energiją iš kosmoso į Žemę, pažymima laboratorijos pranešime spaudai.

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje amerikiečių inžinieriai aktyviai nagrinėjo technologijas, būtinas perduoti energiją belaidžiu būdu iš kosmoso. Manyta, kad taip bus galima orbitoje pastatyti saulės elektrinę, kuri galės efektyviai išgauti energiją ir perduoti ją Žemėn. 1975 metais NASA atliko lig šiol sėkmingiausią tokio būdo demonstraciją: jiems pavyko įrengti belaidį >30kW galios perdavimą kiek daugiau nei pusantro kilometro atstumu. Ir nors perdavimas buvo gan efektyvus (daugiau nei 82 procentų), tam reikėjo panaudoti 24 m² priėmimo anteną, o radiobangų srautą generavo veidrodinė, 26 metrų diametro antena. Tad, norint perduoti reikšmingus energijos kiekius per šimtus kilometrų, tektų naudoti daug didesnes antenas.

Pastaraisiais metais inžinieriai, daugiausiai kariniai, grįžo prie šios krypties ir ėmė bandyti patobulintas antenas. Tad, 2018 metais JAV KOP ir Northrop Grumman pradėjo kurti technologijas palydovui, kuris galėtų nuotoliniu būdu energija aprūpinti nuošalias karines bazes. Pernai ši projekto inžinieriai pademonstravo saulės skydelių su integruota perdavimo antena prototipą.

Belaidžio energijos perdavimo technologijų kūrimu užsiima ir JAV KJL mokslo laboratorija. Ji papasakojo apie spinduliuojančių ir priimančių antenų bandymus. Siuntimui inžinieriai panaudojo paprastą kelių metrų skersmens veidrodinę anteną. Ja generuojamas siauras 10 GHz dažnio elektromagnetinio spinduliavimo srautas. Radiobangos priimamos kvadratine antena su daugybe imtuvų, prijungtų prie nuolatinę srovę generuojančių lygintuvinių diodų. Eksperimentai parodė, kad sistema gali perduoti 1,6 kW pikinės galios energiją vieno kilometro atstumu.

Kitu bandymu inžinieriams pavyko pasiekti mažesnę pikinę galią, tačiau stabilesnį perdavimą, taip užtikrinant tiekimą dideliam šviesos diodų masyvui. Šiuo testu išvystyta galia nežinoma. Inžinieriai pažymi, kad jų sistema veikia žmonėms ir gyvūnams saugiame tarptautino reguliavimo leidžiamame galingumo diapazone.

Galingiausios energijos perdavimo radiodažniais sistemos veikia Žemėje, tačiau kai kurios jau išbandomos kosmose. Yra žinoma, kad vykstančiame bepiločio kosmoplano X-37B skrydyje, pradėtame 2020-ųjų metų gegužę, išbandomi kai kurie tokios sistemos komponentai, tačiau kadangi projektas slaptas, daugiau smulkmenų nežinoma. Egzistuoja ir lazerinės energijos perdavimo sistemos, tačiau jų galia dažniausiai siekia šimtus vatų.

nplus1.ru

Komentarai ()