Robotai visada labiau domino vyrus, nei moteris. Tačiau tai tik todėl, kad kol kas jie labiau žadino fantaziją ir kėlė kūrybinius iššūkius, o ne teikė konkrečią naudą namuose. Ir panašu, jog situacija ima keistis – rinkoje atsirado iš ties universalių ir funkcionalių robotų, realiai padedančių kasdieniniame gyvenime. Ir ryškiausias pavyzdys – didžiulę pažangą padarę robotai langų valytojai.

Šiuo metu ir Lietuvoje galima įsigyti įvairiausių modifikacijų robotų langų valytojų, besiskiriančių savo galimybėmis ir funkcionalumu. Kad lengviau būtų galima susiorientuoti šioje rinkoje, trumpai pristatysime žinomiausius modelius su jų privalumais bei trūkumais.

„Windoro“: puikus egzempliorius entuziastams, bet ne namų šeimininkėms

Beveik prieš du metus rašėme apie Pietų Korėjos  kompanijos „Ilshim Global“ gaminamą robotą kasdieniniam naudojimui – langų valytoją „Windoro“. Tai yra pirmasis pasaulyje specializuotas, langus valantis serijinės gamybos robotas, skirtas namų vartotojams ir sukurtas dar 2010 m. Neatsitiktinai jis buvo ir pirmasis robotas langų plovėjas, atkeliavęs į Lietuvą.

„Windoro“ robotas turėjo gan įdomią, nors ir nelabai patogią konstrukciją – jis buvo gaminamas iš dviejų atskirų dalių, kurias vieną prie kitos traukia stiprūs nuolatiniai magnetai. Tad vieną roboto dalį pridedame prie išorinio stiklo paviršiaus, kitą – prie vidinio, o magnetinės jėgos trauka juos vieną prie kito saugiai ir  tvirtai „prilipina“. Vidinis modulis, dedamas prie vidinės lango stiklo pusės yra roboto „smegenys“ – čia sumontuota visa valdymo elektronika su navigacijos įranga, o taip ir elektros varikliai, sukantys du varomuosius ratus. Išorinis modulis dedamas prie išorinio lango stiklo ir tai jau „juodadarbė“ roboto dalis – ji turi keturis besisukančius darbinius šepetėlius ir klusniai atkartoja vidinės roboto dalies judesius.

Pasirodžius pirmosios apžvalgoms, paaiškėjo, jog „Windoro“ langus valė net labai gerai – besisukančios šluostės, drėkinamos valymo metu, nuvalydavo net ir stipriai užterštus langus. Po valymo nelikdavo jokių roboto veiklos pėdsakų. Tiesa, stiklo kraštai ir kampai likdavo beveik nevalyti.

Nežiūrint visų šių privalumų, daug gerbėjų „Windoro“ taip ir nesurado. Galbūt koją pakišo didoka kaina, o gal ir nelabai patogus jo tvirtinimas. O ir valomų langų storis turėjo patekti į tokias ribas: 5~15 mm arba 16~28 mm (priklausomai nuo roboto modelio). Taip pat į robotą tekdavo pripilti valymo skysčio – nors tai užtikrindavo gerą valymo kokybę, bet buvo nepatogu.

„Winbot“: koks jis paprastas ir patogus! Bet kodėl ne viską nuvalo?

Tuoj po oficialaus „Windoro“ starto robotų valytojų rinka susidomėjo ir kitos kompanijos. Neilgai trukus kinų kompanija „Ecovacs“ viešai pademonstravo savo pirmąjį roboto prototipą „Winbot 5“. Jis veikė analogiškai  „Windoro“ – turėjo dvi atskiras dalis, tvirtinamas iš abiejų lango pusių ir tarpusavyje sukimbančias galingų magnetų dėka. Tačiau „Windoro“ kūrėjai greitai pabaksnojo pirštu į patento pažeidimą – tokios konstrukcijos robotai be jų sutikimo negali būti kuriami.

„Ecovacs“ daug galvos nesuko – draudžiama, tai draudžiama. Pasižvalgius į kitus gamintojus, jau 2013 m. į rinką pristatytas kitokios konstrukcijos robotas „Winbot 7“. Be magnetų ir su vienu moduliu – panaudotas vakuuminis prisiurbimo būdas. 

Naudotis „Winbot“ robotais yra labai paprasta. Ant valomojo paviršiaus prilipinamos servetėlės iš mikropluošto. Priekines servetėles sudrėkinamos specialiu valomuoju tirpalu, o užpakalinės lieka sausos. Robotas įjungiamas ir pridedamas prie stiklo. „Winbot“ robotų siurblys turi du išorinius žiedus, kurie pakaitomis prisisiurbia prie lango ir neleidžia robotui nukristi. Valant išorinius langus, iš vidinės lango pusės pritvirtinama speciali apsauginė pagalvėlė, kuri sujungiama su roboto maitinimo laidu. Jei roboto abu išoriniai žiedai praranda slėgį ir robotas ima slysti žemyn, greitai pakimba ant maitinimo laido, kurį tvirtai laiko apsauginė pagalvėlė.

Taigi, „Winbot“, skirtingai nuo „Windoro“, neturi ne tik magnetų, bet ir besisukančių šluosčių ir atskiro valymo skysčio rezervo. Tai užtikrina paprastą naudojimą, bet deja, suprastėja valymo kokybė. Neturėdamas judančių šluosčių, robotas tiesiog braukia drėgna servetėle stiklo paviršių, tad švariai nuvalo tik nelabai purvinus langus. Be to, „Winbot 7“ serijos robotų apžvalgose pastebima, kad po valymo galima įžiūrėti dryželius, liekančius persidengiančiose valymo vietose. Šiuos dryželius tenka nuvalyti patiems su rankine šluoste.

Tikėtina, jog šias bėdas bent iš dalies išsprendė naujausi „Winbot W930“ robotai – kompanija skelbia, jog sukurtas patobulintas valymo būdas, kuriuo nepasižymi kiti „Winbot“ langų valytojai. Ar tai pasiteisina ir praktikoje, kol kas nėra aišku. Taip pat apžvalgose pastebima, kad 7-os serijos „Winbot“ robotai palieka gan didelius nevalytus plotus langų kampuose ir prie rėmo. Ši bėda 9-os serijos robotuose irgi turėtų būti mažesnė - dėl naujos formos jie labiau prisiglaudžia prie lango krašto.

Nors „Winbot“ robotai tapo paprastesni ir pigesni, tačiau tikro proveržio nesukūrė – reikėjo kažko, kas langus valytų kokybiškiau.

„Hobot“: beveik idealus robotas namų šeimininkėms

Ir čia į areną įžengia kompanija iš Taivanio – „HOBOT technology inc“. 2010 metais ją įkūrė technikos entuziastai ir inžinieriai. Po dviejų metų pristatė pirmąjį langų valymo robotą „WINBOT-68“, veikiantį su vakuuminiu prisiurbimu, o langus valantį drėgnuoju būdu – tai buvo tikras langų plovėjas, švirkščiantis vandenį ant lango ir sukamaisiais judesiais valantis stiklą:

Roboto tvirtinimas prie lango buvo patogus ir greitas, bet toks šlapias valymas negalėjo patikti namų šeimininkėms, tad neilgai trukus kompanijos inžinieriai perdarė robotą ir naująjį modelį pavadino „Hobot-168“. Taip prasidėjo „Hobot“ robotų era – dabar ne veltui jie vadinami pirmaisiais universaliais langų valymo robotais. Mat po patobulinimų, šie mažieji pagalbininkai puikiausiai valo ne tik stiklus, bet ir langų kraštus, sienas ir net lubas.

Vienas naujesnių šios šeimos įrenginių – „Hobot-188“. Roboto vakuuminis variklis pritraukia robotą prie paviršiaus ir su dviem besisukančiais ratukais atliekamas valymas. Neliko jokio purškiamo skysčio, tačiau „Hobot-188“ valymo servetėles galima sudrėkinti rankiniu būdu naudojant bet kokį valymo skystį. Tą namų šeimininkės dažnai ir atlieka – „Hobot-188“ mikropluošto servetės puikiai įgeria valymo skystį ir kur kas efektyviau nuvalo nešvarumus, nei būdamos sausos. Tačiau drėkinti servetėlių nėra būtina – robotas puikiai veikia ir su sausomis, tik ne taip efektyviai šalina pridžiuvusius nešvarumus.

Verta paminėti, jog „Hobot-188“ vakuuminių siurblių įtraukiamą orą nukreipia į lango paviršių, taip papildomai džiovindamas nuvalytą, bet dar drėgną stiklą. Roboto ratukai, „apmauti“ mikropluošto servetėlėmis, atkartoja žmogaus judesius, tad paviršius valomas labai kruopščiai ir švelniai. Juo galima valyti net veidrodį, kuris šiaip jau jautrus ir greitai subraižomas.

Stiklas valomas du kartus: iš pradžių vienu ratuku, po to – kitu. Valymo būdu sujudintos dulkės sutraukiamos, o ne paliekamos ant valymo servetėlių – panašiai kaip tai atlieka paprasčiausias dulkių siurblys. Tai garantuoja, kad paviršius bus nuvalytas nepaliekant pėdsakų. Svarbiausia, jog besisukančios „Hobot-188“ šluostės, judėdamos nesimetriškai, nepalieka valymo dryželių, su kuriais vis dar bando kovoti „Winbot“ robotai. 

Mikropluošto servetėlės saugiai pašalina nuo paviršiaus bet kokias pavojingas medžiagas, pavyzdžiui, dulkes ar net smėlį.  Po valymo išpurvintos servetėlės lengvai plaunamos, o jei tam nėra laiko, galima plovimą nukelti į ateitį – tokiems atvejams komplekte numatyta net 12 atsarginių servetėlių.

Programinė įranga „AI Technology“, gerokai atnaujinta nuo praėjusio modelio, padeda robotui apskaičiuoti valomą plotą ir puikiai atlikti darbą. „Hobot-188“„atpažįsta“ berėmių konstrukcijų kraštus, todėl juo galite drąsiai valyti ir stalą – jis nenukris, o stalo paviršius liks švarus – be dryžių ar pirštų antspaudų. Kita itin svarbi „Hobot-188“ savybė – jis gali valyti nelygius paviršius, pavyzdžiui, raštuotą stiklą. Leidžiami nelygumai – iki 1,5 mm, t. y. tokie, kuriuos net valant rankomis gali likti nešvarumų.

Išskirtinis „Hobot-188“ privalumas valant langus – nuvalo rėmą, besiliečiantį su stiklu – to iki šiol negali pasiūlyti joks kitas konkurentas.

Negalima pamiršti ir dar vienos įspūdinga roboto savybė – ypač galingas vakuuminis variklis, kuris užtikrina tokią prisiurbimo jėgą, jog „Hobot-188“ valo net lubas. Tiesa, galingas vakuuminis variklis sukuria nemažai triukšmo ir tai yra bene pagrindinis nurodomas „Hobot“ robotų trūkumas. Ši bėda ypač aktuali buvo „Hobot-168“ robotui, triukšmavusiam panašiai kaip dulkių siurblys. Naujasis „Hobot-188“ jau yra gerokai tylesnis – kompanija įdėjo daug pastangų, kad garsas sumažėtų kone dvigubai. Nors „Hobot-188“ ir netapo tylus kaip pelytė, bet skleidžiamas triukšmas jau nebeerzina.

Robotas energiją gauna iš elektros tinklo, tačiau dingus maitinimui dar 20 minučių gali išsilaikyti ant paviršiaus nenukritęs - tai jam padeda viduje įmontuotas akumuliatorius. Esant tokiam atvejui „Hobot-188“ signalizuoja ir perspėja šeimininką.

„Hobot-188“ paviršiumi juda pagal „gyvatės“ schemą, pakaitomis besisukančiais diskais. Per 4 min. robotas nuvalo 1 kv. m.. Baigęs darbą grįžta į pradinį tašką, sustoja ir signalizuoja šeimininkui apie atliktą darbą. Esant poreikiui robotą galima valdyti nuotolinio valdymo pultu, pasirenkant, kur jam reikėtų padirbėti ar kaip pradėti darbą.

Šiuo metu „Hobot-188“ neabejotinai yra tikras rinkos lyderis – universalumu ir kitomis galimybėmis jam neprilygsta joks kitas langų valytojas. Tai atsispindi ir pardavimuose – specializuotos robotų parduotuvės roboshop.lt direktorius, informatikos mokslų daktaras Tomas Anbinderis, pasakojo, kad susidomėjimas šiuo robotų yra tiesiog rekordinis, o atsiliepimai iš klientų kol kas patys geriausi.

Ką gi, gal jau tikrai tas laikas, kuomet robotai iš „vyriškų žaisliukų“ pereina į visiškai naują etapą – tikrus pagalbininkus?

Komentarai (7)