Pasaulį sudrebinęs skandalas, kai Kinijoje nuo pieno mišinių, kuriuose buvo rasta melamino, nukentėjo dešimtys tūkstančių vaikų, privertė iš naujo permąstyti kiniškos produkcijos patikimumą.

Prisiminta, kad iš pavojingo toksino kinai gamina ir kai kuriuos indus, kurie yra pigūs, gražiai atrodo bei turi daug kitų privalumų. Tai nedūžtantys padėkliukai, puodeliai, lėkštės, dubenėliai, produktų laikymo dėžutės. Tačiau platintojai ne visada pasivargina mus įspėti apie gaminio sudėtį, juolab jo keliamus pavojus.

Melaminas – ne tik pigmentas

Dirbtiniu būdu gautas melaminas naudojamas plastikinių indų gamyboje. Tokie indai yra labai lengvi, nedūžta, lengvai plaunami, o ir atrodo gražiai. Kartais iš pirmo žvilgsnio, nepačiupinėjus, geros kokybės melanino indus net sunku atskirti nuo keramikinių ar stiklinių. Tačiau švelniai padaužius į indą medine mentele, pasigirsta kur kas duslesnis garsas. Vienu metu melanino gaminiais buvo užversta kūdikiams skirtų indų rinka.

Anot specialistų, mūsų organizme besikaupiantis melaminas ilgainiui gali sukelti inkstų, kraujotakos, ligas, virškinimo sutrikimus, šlapimo trakto opas, alergiją ir net vėžį. Po pieno miltelių skandalo apie tai prabilo ir Kinijos genetikai – esą padidėję melamino kiekis produktuose gali būti viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl vis daugiau kūdikių Kinijoje gimsta su įvairiais defektais.

Tiesa, melamino indais, jeigu jie turi atitinkamą sertifikatą, prekiauti leidžiama. Nors melaminas turi savybę migruoti į maistą, higienos normos nustato kiekį, kurio viršyti negalima. Toks indas esą yra saugus. Tačiau įvairių šalių specialistai primygtinai ragina išsiaiškinti tokio indo naudojimo instrukciją. Mat vieni indai tinkami tik šaltam maistui, kiti – biriems produktams, treti apskritai netinkami maistui.

Dėdami bet kokį plastikinį indą į mikrobangų krosnelę, būtinai pasitikrinkite, ar etiketėje tokia galimybė nurodoma. Jei ne, galima įtarti, kad plastike yra melanino, kuris šildomas išskiria nuodingus garus.

Ar nepavojinga iš tokių indų valgyti karštą maistą, specialistų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad jeigu etiketėje leidimas tam yra, jis argumentuotas laboratoriniais tyrimais, kurių rezultatai turi būti nurodyti dokumentuose. Mat melamino kiekį, jo migracijos mastus taip pat galima ištirti.

Kiti visgi pataria apsidrausti ir vengti bet kokios galimybės toksinams patekti į organizmą. Taip pat nepatariama tokių indų naudoti ilgai. Mat nuo įrankių atsiradus įbrėžimams, kenksmingos medžiagos į maistą migruoja stipriau.

Nežinoma, ką perkame

Anot Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausiosios valstybinės inspektorės Elenos Rinkevičienės, šiandien prekybos centruose bei internetinėje prekyboje galima rasti indų, kurie nepritaikyti maistui, tačiau vartotojai apie tai neįspėjami. Tuo tarpu žmonėms yra savaime suprantama, kad iš dubens galima valgyti viską, taip pat ir sriubą, o puodelis skirtas ne tik vandeniui, bet ir kavai bei arbatai.

„Platintojai turėtų žinoti, ką mums parduoda. Tačiau visada prašau, kad aktyvūs būtų ir vartotojai bei praneštų apie pažeidimus. Juk vartotojui svarbu, kad gaminys, apie kurį šis nieko neišmano, būtų kokybiškas ir saugus. Todėl jis turi teisę reikalauti kokybės sertifikato bei naudojimo instrukcijos lietuvių kalba. Jei tokios nėra, turėtų kilti abejonių, iš kur produkcija pateko“, - sakė pašnekovė.

Specialistė įspėjo, kad pirmiausiai reikėtų ieškoti užrašo, kad indas skirtas liestis su maistu, arba specialaus peilio ir šakutės ženklo. Taip pat turi būti įspėjimas, ar indas skirtas karštiems patiekalams ir gėrimams, ar galima jį dėti į mikrobangų krosnelę.

Anot E. Rinkevičienės, netgi dalis keramikinių indų yra tik suvenyriniai. Į tokį puodelį įpylus karšto vandens, jis gali tiesiog suskilti arba praleisti vandenį. Tačiau iš kur tai žinoti vartotojui, jei apie tai neparašoma instrukcijoje?

Specialistė stebėjosi, kad žmonės nebijo indų užsisakyti internete jų nė nepačiupinėję, o vėliau platintojai išsigina – esą niekur nebuvo parašyta, kad indai buvo skirti maistui, todėl kaltas pats vartotojas.

„Viskas turi būti naudojama pagal paskirtį – net mediniai šaukštai. Vienus šaukštus, priklausomai nuo jų impregnavimui naudojamų medžiagų, galima kišti tik į medų, kitus – į sriubą, - pasakojo specialistė. - Gaila, kad prekybos centruose tokia didžiulė darbuotojų kaita. Vartotojui niekas negali normaliai paaiškinti apie ten parduodamus daiktus.

Visi puodeliai sukabinti į vieną eilę, o kas iš ko pagamintas, kam skirtas, vartotojas turi aiškintis pats. Tuomet žmogus numoja ranka ir ima pirmą į akis kritusį – esą vis tiek kainuoja tik kelis litus, todėl, jei nepatiks, bus išmestas. Taip ir gyvename, nesusimąstydami, kad ne pagal paskirtį naudojami indai ne tik greitai nusidėvi, bet ir kenkia sveikatai“.

Komentarai (10)