Gera savijauta arba nemiga, galvos skausmas bei nuolatinė depresija: kas tai yra spalvinė šviesos temperatūra, kaip ji veikia žmogų ir kokius šviestuvus rinktis namams ()
Mūsų pasaulis – šviesos pasaulis, ir ne tik perkeltine, nuolat tobulėjančių technologijų ir kaupiamų žinių prasme. Kad ir kur eitume, kad ir ką darytume, nuolat esame apsupti įvairių šviesos šaltinių: namų, gatvių, darbo įstaigų apšvietimas, kompiuterių, televizorių, telefonų skleidžiama spinduliuotė ir, žinoma, naturali saulės šviesa, kurios vis labiau pasigendame ilgais žiemos vakarais. Kas gali būti įprastesnio ir natūralesnio už šviesą?

© Wikipedia
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau ar kada pastebėjote, kad ilgai būdami priebalandoje jaučiatės keistai? Tarsi būtumėte nesavas, nors ir negalite tiksliai pasakyti kodėl? O gal priešingai, išėję į saulės nutviekstą gatvę, staiga pajuntate netikėtą energijos antplūdį? Tai ne kofeino perteklius ir ne Jūsų vaizduotė. Šie pojūčiai tikri. Juos sukelia šviesa. Moksliškai įrodyta, kad šviesa įtakoja žmogų tiek fiziškai, tiek emociškai. Ji geba sukelti nuovargį, nerimą arba suteikti jėgų, energijos, gerų emocijų. Nuo šviesos negalime atsiriboti, tačiau galime ją protingai išnaudoti. Norite sužinoti kaip?
Kas tai yra spalvinė temperatūra
Balta spalva baltai spalvai nelygu! Skirtingi baltos šviesos šaltiniai kuria skirtingo atspalvio baltą šviesą. Visi sutiksime, kad žvakės skleidžiama šviesa turi malonų, šiltai gelsvą atspalvį, o ligoninių lempų skleidžiama šviesa atrodo šaltai melsva. Tačiau ar kada esate įsivėlę į ginčą dėl atspalvio? Tai beveik tas pats kas ginčytis dėl skonio. Spalvą, kaip ir skonį, kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, todėl teisingo atsakymo šiuose ginčuose niekada nerasite. Dėl šios priežasties, klasifikuojant baltos šviesos šaltinius, naudojama šviesos temperatūra, o ne atspalvis. Ši charakteristika nėra intuityvi. Kaip šviesa gali turėti temperatūrą?
Spalvinė temperatūra – tai temperatūra hipotetinio absoliučiai juodo kūno, spinduliuojančio toki pat spektrą, kaip ir tiriamasis šviesos šaltinis. Neišsigaskite, norint suprasti spalvinę temperatūra, Jums nebūtina atsiversti fizikos vadovėlio ar gilintis į fizikinį šviesos modelį. Jei nemėgstate hipotetinių objektų, paprasčiausiai įsivaizduokite, kad kaitinate kaitrinį siūlą, metalo strypelį ar net visai paprastai - arklio pasagą. Šiems daiktams palengva kaistant, jie ims rausvai, o kiek vėliau gelsvai švytėti. Jei kaitinimo temperatūrą kelsite toliau, švytėjimas taps vis baltesnis, o prie aukščiausios kaitinimo temperatūros įgaus melsvą atspalvį.
Kad būtų lengviau viską suprasti, įsivaizduokite supaprastintą eksperimentą, kurio metu kaitiname mūsų minėtą pasagą ar paprastą el. lemputės volframo spiralę. Užsidarykime vonios kambaryje, išjungiame šviesą, per reostatą (kintamą varžą) junkime šią lemputę į elektros grandinę ir stebėkime spiralės spalvą palaipsniui mažindami reostato varžą. Tam tikru metu absoliučiai juodas kūnas pradės švytėti vos pastebima raudona spalva. Jeigu šiuo momentu pamatuoti jos temperatūrą, tai matysite, kad ji būtų apie 900ºC. Šiluminis spinduliavimas priklauso nuo atomų judėjimo greičio, o pastarasis lygus nuliui, esant nuliui pagal Kelvino skalę (tai atitinka -273ºC) (remiantis kuo pagrįstas ir superlaidumo principas). Šiuo atveju pamiršime Celsijaus temperatūrų skalę ir naudosimės Kelvino skale.
Taigi, absoliučiai juodo kūno matomos spinduliuotės pradžia pastebima esant 1200 K, ir ji atitinka raudoną spektro ribą. Paprasčiausiai tai reiškia kad, raudona spalva atitinka 1200 K temperatūrą.
Tęsiant spiralės kaitinimą ir matuojant temperatūrą, matysime, kad esant 2000 K temperatūrai, spalva tampa oranžine, o esant 3000 K temperatūrai – geltona.
Pasiekus 3500 K temperatūrą, lemputės spiralė perdega, nes t. y. volframo lydymosi temperatūra. Tačiau, jei tai neįvyktų, matytume, kad esant 5500 K temperatūrai, spiralės spalva taptų balta, esant 6000 K temperatūrai, taptų melsva, toliau kaitinama iki 18000 K taptų vis labiau melsva, kas atitinka violetinę spektro ribą.

© Kadras iš Youtube
Šie skaičiai ir yra pavadinti spinduliavimo "spalvos temperatūra". Kiekvienai spalvai atitinka jos spalvos temperatūra. Temperatūriniai intervalai, kuriuos priskiriame skirtingiems baltos šviesos atspalviams, matuojami Kelvinais. Kelvinas – tai tiesiog vienas iš temperatūros matavimo vienetų. Nuo mums labiau įprastos Celcijaus laipsnių skalės jis skiriasi 273.6 laipsniais. T. y. K = C + 273.6º .
Taigi, kuo aukštesnė temperatūra, tuo „šaltesnis“ (mėlynesnis) bus kaitinamo kūno baltos šviesos atspalvis. Tačiau, jei ant Jūsų perkamos lemputės parašyta, kad jos spalvinė temperatūra yra 2700 K, tai tikrai nereiškia, kad pati lemputė bus tokia karšta. Tiesiog šios lemputės skleidžiamas baltos šviesos atspalvis atitiks iki 2700 Kelvinų įkaitinio kaitrinio siūlo ar pasagos (o tiksliau absoliučiai juodo kūno) skleidžiamos baltos šviesos atspalvį.

Dažniausiai skiriami 3 baltos šviesos tipai: „šiltai“ balta (2300 – 2700 K), dienos šviesa (3000 – 4500 K) ir „šaltai“ balta (4500 – 6500 K). Pirmasis dažniausiai rekomenduojamas namų apšvietimui, antrasis – biurams ir prekybos centrams, na, o paskutinysis – ligoninės bei lauko apšvietimui. Kodėl egzistuoja šios kategorijos? Todėl, kad netinkamai taikoma šviesa gali būti ganėtinai kenksminga sveikatai.
Kaip spalvinė temperatūra veikia žmogaus sveikatą
Nors amžina laimės formulė dar nesukurta, vis tik jau žinome, kad dalį mūsų emocijų paaiškina organizmo gaminami hormonai. Šviesa stipriausiai veikia du nuotaiką keičiančius hormonus: melatoniną ir serotoniną. Melatoninas dar žinomas kaip miego hormonas. Jo mūsų organizme padaugėja vakarais. Jis sulėtina medžiagų apykaita ir tarsi „parengia“ mus poilsiui. Melatonino gamybą skatina tamsa - jis formuojasi naktį. Antrasis hormonas, serotoninas, plačiai žinomas kaip „laimės hormonas“, tačiau jis įtakoja ir daugelį kitų organizmo funkcijų: miegą, apetitą, atmintį. Manoma, kad jo trūkumas gali sukelti depresiją, nors tai dar nėra vienareikšmiškai įrodyta. Tad kada kokią šviesą reikia rinktis?
Šviesos spalvos poveikis žmogaus organizmui tiriamas jau keletą dešimtmečių. Žinoma, kad hormonų balansą gali paveikti tiek šviesos intensyvumas, tiek atspalvis. Mokslininkai sutaria, kad raudona spalva turi mažiausią įtaką cirkadiniam ritmui (mūsų „vidiniam“ laikrodžiui“). Todėl miegamajame rekomenduotina naudoti raudonos spalvos arba „šiltai“ baltos spalvos naktines lempas. Tuomet, jei netikėtai pažadintiems iš miego Jums reiks keltis ir įjungti apšvietimą, Jūs mažiausiai sutrikdysite miego ritmą ir po to lengviau vėl užmigsite. Įrodyta, kad smegenų ląstelės jautriausia reaguoja į baltą („dienos šviesos)“ ir mėlyną („šaltai“ balta) apšvietimą. Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad mėlyna šviesa nuslopina melatonino gamybą dvigubai ilgesniam laikui nei kitos apšvietimo spalvos. Tad, jei norite kokybiškai išsimiegoti, vakarus leiskite patalpose, apšviestose „šilta“ balta šviesa, o eidami miegoti pasinaudokite paprastu, dar vaikystėje daugelį kartų girdėtų patarimu: išjunkite televizorių, kompiuterį, telefoną ir kitus potencialius mėlynos šviesos šaltinius.
Priešingai reiktų elgtis ryte ir dieną. Dienos šviesa (balta) ir „šalta“ balta šviesa, kurios spektre yra stipri mėlyna komponentė (turi daugiausia mėlyno atspalvio) sumažina mieguistumą, pakelia kūno temperatūrą, padidina budrumą, suteikia pasitikėjimo ir netgi gerina atmintį. Ryški „šaltai balta“ šviesa taip pat naudojama gydyti sezoninius nuotaikų sutrikimus, tokius kaip vadinamoji „žiemos depresija“. Šaltuoju metu laiku, saulėje praleidžiame mažiau laiko, o daugelio namų apšvietime naudojami vien „šilti“ baltos spalvos atspalviai, kurie yra palankūs melatonino hormono gamybai. Daugėjant melatonino, organizme mažėja serotonino. Todėl galite imti jaustis mieguistas ir prislėgtas. Panašu efektą galite pajusti ir tuomet, jei ilgą laiką būsite menkai apšviestoje patalpoje. Tuomet norėdami atsikratyti paniūrimo, pakeiskite esamą aplinką į šviesesnę arba padidinkite apšvietimo intensyvumą ten, kur esate.
Šiandien dauguma gyvenamųjų namų yra tolygiai apšviesti vienoda „šilta“ balta spalva. Teigiama, kad toks apšvietimas sukelia vienodesnį namų įvaizdį, nesuteikia nemalonaus pojūčio pereinant iš vienos patalpos į kitą. Tai paprasčiausia, bet ne protingiausia strategija. Keisdami baltos spalvos atspalvius pagal naudojamų patalpų paskirtį ir savo gyvenimo būdą, Jūs galite padėti sau būti žvalesniems ir laimingesniems. Nors čia nebus vienintelio teisingo atsakymo, bet skaitydami toliau, rasite patarimų, kuriuos taikydami, rasite sau optimalų variantą.
Kodėl seniau tai niekam nerūpėjo?
Spalvinė temperatūra visą laiką buvo žinoma fotografams, menininkams, dizaineriams ir gydytojams, tačiau paprasti gyventojai apie tai nesukdavo sau galvos. Nes tam nebuvo jokio poreikio – namuose šviesdavo kaitrinės lemputės, kurios skleisdavo tik „šiltai“ baltą šviesą, darbe – dienos šviesos lempos, kurios ir pavadintos pagal šviesos temperatūrą, o lauke stovėdavo specialūs šviestuvai. Dienos šviesos lempų niekas į namus nekabindavo dėl jų itin formalios išvaizdos ir lėto įsižiebimo, o įstaigose kaitrinės lemputės pralaimėdavo kovą pagal efektyvumą. Viskas savaime vyko taip, kaip ir turėtų.
Tačiau atsiradus naujoms technologijoms, o ypač LED šviesos šaltiniams, viskas tapo kur kas painiau ir sudėtingiau, nes LED skleidžia įvairiausios spalvinės temperatūros šviesą ir paskubėjus, lengva suklysti su šviesos šaltiniu. Trumpuoju laikotarpiu tai nekels problemų, tačiau ilguoju – prasidės rūpesčiai dėl sveikatos. Jai prieš miegą spalvinė temperatūra bus šaltoka, ilgainiui išsibalansuos miego ritmas, sutriks hormonų pusiausvyra. Jei darbo metu visą laiką švies „šilta“ spalva, sunkiai atsikratysite snaudulio, greičiau pavargsite ir darysite daugiau klaidų.
Jei gamyklose norėsite itin ryškaus apšvietimo, būtina naudoti „šaltesnę“ spalvą. Olandų mokslininkas A. A. Kruithofas dar 1941 m. nustatė ryšį tarp spalvinės temperatūros ir regimojo komforto – kuo stipresnis aplinkos apšviestumas, tuo aukštesnės („šaltesnės“) spalvinės temperatūros reikia, kad apšvietimas būtų malonus akiai, ir atvirkščiai. Todėl įprastam salono apšvietimui, kur naudojama santykinai nedidelis apšviestumas, reikia rinktis žemos spalvinės temperatūros (2300–3000 K) šaltinius – būtent tokia spalvine temperatūra pasižymi ir įprastos kaitinamosios bei halogeninės lempos. Netinkamai pasirinkus spalvinę temperatūrą, pavyzdžiui, nuosaikiam būsto apšvietimui naudojant „šaltai baltus“ šaltinius, jaučiamas diskomfortas – šviesa atrodo melsva ir „paslaptingai šalta“. O gamyklose, ligoninėse, kur reikalingas itin ryškus apšvietimas, reikia naudoti aukštos (5000 – 6500 K) šviesos šaltinius.
Praktiniai patarimai, kaip išsirinkti tinkamą apšvietimą pagal spalvinę temperatūrą
Primename, jog:
- „šiltai“ balta (2300 – 2700 K) rekomenduojama namų apšvietimui
- dienos šviesa (3000 – 4500 K) funkciniams kambariams namuose, biurams ir prekybos centrams
- „šaltai“ balta (4500 – 6500 K). ligoninės, gamyklose bei lauko apšvietimui.
Kuriant namų dizainą, prisiminkite, kad apšvietimas toks pat svarbus kaip ir sienų, baldų, grindų ir kilimų spalva. Pateikiame keletą praktinių taisyklių, kurios padės Jums sukurti išmanų namų apšvietimą arba bent jau suprasti, nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį renkantis šviesos šaltinius:
- Miegamasis. Nors miegamasis siejamasi su poilsio patalpa, reiktų nepamiršti, kad jame taip pat ir prasideda mūsų rytas. Miegamajame rekomenduotina derinti dviejų tipų apšvietimą. „Šiltą“ baltą šviesą naudokite vakare ir, netikėtai prabudus, pasišviesti naktį. „Šaltos“ baltos apšvietimą įjunkite keliantis ryte. Toks pasirinkimas leis Jums ramiai ilsėtis naktį ir žvaliai prabusti ryte. Taigi, miegamojo apšvietimą galima organizuoti taip:
- Pagrindiniam ryto apšvietimui, kad visas miegamasis paskęstų budinančioje šviesoje – dienos šviesos LED panelės
- Raminam vakaro apšvietimui, kad būtų viskas apšviesta ir lengva ruoštis miegui –„šiltos“ šviesos pakabinamą šviestuvą arba šiltos spalvos LED paviršinius šviestuvus.
- Knygos paskaitymui prieš miegą – jaukius šiltos spalvos toršerus.
- Ir kas be ko, miegamajame rinkitės reguliuojamo intensyvumo šviesos šaltinius – tiek šilto atspalvio, tiek ir šaltesnio atspalvio. Jei patinkantys šviestuvai neturi reguliavimo galimybės, užsisakykite papildomą dimeriavimo paslaugą – tai tikrai pasiteisins.
- Virtuvėje reikalingas aiškus, ryškus apšvietimas. Pasirinkus dienos šviesos ar „šaltos“ baltos apšvietimą, virtuvėje sukursite švaros įvaizdį bei išvengsite nemalonaus gelsvo atspalvio. Be to, šaltesnė šviesa virtuvėje praverčia gaminant maistą, kuomet reikia koncentracijos ir dėmesingumo bei ryškaus apšvietimo. Tiesa, jei virtuvėje gaminate vakare arba mėgstate joje pavakaroti, jau pravers ir „šiltos“ šviesos atspalvis. Taigi, neišvengiamai reikia naudoti skirtingo atspalvio šviesos šaltinius:
- pagrindiniam apšvietimui gali būti pritaikoma dienos šviesos LED panelės
- darbastalis galėtų būti apšviestas baltos šviesos baldiniais šviestuvais arba dienos šviesos paslėptu apšvietimu su LED juostelėmis.
- virš stalo, prie kurio vakarojate, galite pakabinti „šiltos“ šviesos pakabinamą šviestuvą arba „šiltos“ šviesos sieninį šviestuvą jei naktimis mėgstate ateiti į virtuve gurkšneliui vandens ir nenorite ryškios bei žadinančios šviesos.
- Sandėliuke ar garaže, pritaikę ryškų šaltos šviesos apšvietimą, ieškomus daiktus pastebėsite kur kas greičiau nei su šiltos spalvos šviesa:
- tam naudokite „šaltos“ spalvos LED paviršinius šviestuvus
- o jei nenorite investuoti į paneles, galite naudoti dienos šviesos LED lempas su E27 cokoliu
- Vonios apšvietimas labai priklauso nuo Jūsų asmeninių įpročių. Paprastai vonioje rekomenduotinas dienos šviesos ar „šaltesnis“ apšvietimas, skirtas sukurti švaros įspūdį. Dienos šviesos lempos taip pat naudingos, jei naudojate kosmetiką ar atliekate kitas grožio procedūras. Esant tokiam apšvietimui geriausiai suprasite, kaip atrodysite naturalioje dienos šviesoje. Tačiau neretai vonioje norima ir atsipalaiduoti, sukurti jaukią, šiltą atmosferą. O tam geriausia tiks „šiltos“ baltos atspalviai. Tad pagalvokite, gal būt verta ir vonioje įrengti dviejų atspalvių apšvietimą (tik nepamirškite, jog vonioje naudojamas apšvietimas turi būti hermetizuotas – arba reikia rinktis iš karto tam pritaikytus šviesos šaltinius arba vėliau užsisakyti hermetizavimo paslaugą):
- Pagrindiniam apšvietimui - dienos šviesos LED panelės, kurios sukuria švarų interjero pojūtį ir užtikrina itin kokybišką apšvietimą
- Vakariniam vonios atsipalaidavimui - „šiltos“ šviesos pakabinamą šviestuvą virš vonios arba dar geriau, „šiltos“ šviesos sieninius šviestuvus.
- Idealiu atveju vonioje praverstų valdomo atspalvio LED panelės arba pakabinami šviestuvai su intensyvumo valdymo galimybėmis. Atminkite, jog ne visi LED šviestuvai turi intensyvumo valdymo galimybę, tačiau daugeliu atveju ją galima įdiegti papildomai užsakius.
- Šaltesnės spalvos šviesa skirta darbui, todėl rengiant darbo kambarį, verta jį papildyti baltos šviesos šviestuvais, tačiau jei planuojate darbo kambaryje užsibūti iki pat nakties miego, tuomet būtinai reikėtų turėti ir „šiltos“ spalvos šviestuvų. Tai galima padaryti tokiais būdais:
- Pagrindiniam apšvietimui, kuris bus skirtas dienos darbui, rinktis dienos šviesos LED paneles – šioje šviesoje bus pakankamai mėlynos komponentės budrumui sukelti. Be to, LED panelės pasižymi funkcine išvaizda ir itin tinka darbinėms aplinkoms.
- Virš darbo stalo pakabinti pakabinamą „šiltos“ spalvos LED šviestuvą vakarui – likus kelioms valandoms iki miego, reikėtų išjungti dienos šviesos paneles ir įjungti šviestuvą. Jo šviesa gali būti koncentruota ties darbo stalu, gali kambaryje atsirasti ir šešėlių – visa tai netrukdo darbuotis ir tuo pačiu pamažu perveda organizmą į apsnūdimą.
- Jei norite lokalizuotos šviesos tik darbo stalui, tuomet papildomai įsigykite stalinį LED šviestuvą, o geriausia – su reguliuojamu atspalviu.
- Jei nenorite kelių skirtingų šviestuvų, tuomet vienintelė su sveikata suderinama išeitis – valdomo atspalvio LED panelės. Distanciniu pulteliu ar išmaniuoju telefonu vakarop galėsite „pašiltinti“ šviesą ir taip išvengti problemų su miegu.
- Svetainėje ir valgomąjame paprastai siekiame sukurti jaukią, šiltą atmosferą. Todėl šioms patalpoms, vėlgi, geriausiai tinka „šiltos“ spalvos apšvietimas:
- Pagrindiniai apšvietimui - „šiltos“ šviesos pakabinami šviestuvai
- Paveikslų, skulptūrų ar ornamentų išryškinimui – „šiltos“ šviesos akcentiniai šviestuvai
- Veidrodžių, nišų ar nuotraukų išryškinimui – „šiltos“ šviesos sieniniai šviestuvai
- Lubų, baldų, reljefų išryškinimui – paslėptas apšvietimas su LED „šiltos“ šviesos juostelėmis
- Jei turite senus pakabinamus šviestuvus su kaitrinėmis lemputėmis ar klasikinio tipo prabangius sietynus ir nenorite jų keisti į modernius šviestuvus, tuomet vietoj kaitrinių lempučių naudokite „šiltos“ šviesos LED lemputes pagal reikiamą cokolio tipą – dažniausiai tai bus arba LED lemputės su E14 arba LED lemputės su E27 cokoliu.
Vadovaukitės šiomis taisyklėmis, tačiau nepasitikėkite vien teorija. Ir tikrai neskubėkite visų lempučių pakeisti vienu metu. Kuo tikslingiau parinksite savo namų apšvietimą, tuo patogiau gyvensite. Tik prisiminkite, šviesa nėra priešas, kuris užpuls staiga ir su jėga nematyta. Jei, Jūsų namuose yra patalpų, kuriose lankotės retai (pvz. koridorius, pereinamosios erdvės), ar nepraleidžiate ten daug laiko, investuoti į gerai priderintą apšvietimą nėra reikalo. Geriau susitelkite į tas vietas, kuriose nuolat dirbate ar ilsitės. Palyginkite išgaunamus atspalvius. Išbandykite ar jaučiate skirtumus palengva