Ar jau metas įdiegti antivirusinę į savo išmanųjį? (6)
Išmanieji telefonai naudoja pažangias operacines sistemas. Šios sistemos primena kompiuteriuose naudojamas programines aplinkas, tad, lygiai taip pat kaip asmeninių kompiuterių operacinės sistemos, „Android“, „Symbian“ ar RIM sistemos saugumas yra pažeidžiamas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apeiti apsaugas ir pasiekti duomenis telefone galima sukūrus piktybinę programą, dar kitaip vadinamą virusą. Šios programos gali būti įvairiausio plauko. Vienos gali siekti sugadinti prietaisą, kitos – pavogti duomenis, trečios leidžia valdyti prietaisus nuotoliniu būdu.
Kompiuteriai nuo tokių programų apsaugomi antivirusinėmis programomis. Antivirusinės programos tapo neatsiejama „Windows“ sistemos kasdienybe. Telefonuose antivirusines programas naudoja nedaugelis, nes apie virusų žalą telefonams kalbama labai mažai, nors reikėtų.
Visų pirma, telefone saugomi ne ką mažiau svarbūs duomenys nei kompiuteryje. Čia saugoma kontaktų informacija, stebint telefoną, galima sužinoti su kuo dažniausiai bendraujama. Galima pavogti nuotraukas, sužinoti tam tikrų susitikimų vietą ir laiką – su išmaniaisiais daroma bemaž viskas, tad viskas gali patekti į programišių rankas per minėtas piktybines programas.
Tokių programų išmaniesiems sparčiai gausėja. „Internet Storm Center“ grupės duomenimis, virusų, skirtu „Android“ operacinei sistemai pernai per pirmąjį metų ketvirti skaičius išaugo dvigubai, lyginant su tuo pačiu 2009-ųjų ketvirčiu. Jie taip pat atliko tyrimą, apklausę 520 žmonių.
Tyrimas parodė, jog savo telefonus antivirusinėmis programomis tikrina 15,3 % apklaustųjų. Iš jų 18,1 % rado piktybinių programų savo telefone. Tai nėra labai didelis skaičius, tačiau reikia nepamiršti, jog net 84,6 % apklaustųjų savo telefonuose net neieškojo virusų, tad kiek iš tiesų virusai yra išsikeroję išmaniuosiuose telefonuose, nežinia.
„Android“ tapo telefonų virusų „laboratorija“
Į viešumą iškyla tik pavieniai atvejai, susilaukiantys didelio atgarsio. Vienas jų, Kinijoje paplitęs virusas „Geinimi“. Trojos tipo „Android“ virusas buvo užfiksuotas gruodžio pabaigoje pernai ir šiuo metu laikomas pažangiausiu visų laikų „Android“ virusu.
„Geinimi“ virusas taikėsi į telefone laikomus asmeninius duomenis ir siųsdavo juos į nuotolinį serverį. Tai buvo pirmoji „Android“ piktybinė programa, veikusi botnet'ų pagrindu – įdiegta programa leisdavo kitam asmeniui perimti telefoną valdymą.
Virusas į telefonus patekdavo prisegtas prie pakeistų žinomų programų paketų, dažniausiai tai buvo žaidimai, platinami trečiųjų šalių Kinijos programėlių parduotuvėse – ne „Android Market“. Įdiegiant paveiktas programas, buvo prašoma daugiau leidimų, nei paprastai. Kadangi daugelis vartotojų neatkreipia dėmesio, kokius leidimus jie suteikia įdiegiamoms programos, „Genimi“ lengvai patekdavo į telefoną.
Iš telefono ši programa nusiųsdavo buvimo vietos duomenis, prietaiso identifikacijos duomenis (IMEI ir IMSI), ragindavo vartotoją įdiegti kitas programas, ragindavo ištrinti tam tikras programas. Programa net išsiųsdavo visų įdiegtų programų duomenis į nuotolinį serverį.
Tokio tipo programos sistemoje, kuri nėra tinkamai apsaugota, gali sukelti labai daug nemalonumų, juolab „Android“ pagal paskutiniojo 2010 metų ketvirčio pardavimus tapo pačia populiariausia operacine sistema ir nušluostė nosį „Symbian“. Apsauga taip sparčiai augančiai sistemai būtina. Neseniai pasirodę nauji „Android'ui“ sukurti virusai dar kartą kėsinasi į vartotojus.
„SW.SecurePhone“ ir „SW.Qieting“ yra virusai, panašūs į daugelį kitų platformai kenkiančių programų. Įrenginius jie užkrečia per trečiųjų šalių programas, randamas trečiųjų šalių programų parduotuvėse arba interneto forumuose
Kaip ir „Genimi“, šie virusai taikosi į pačius svarbiausius telefonų duomenis: trumpąsias žinutes, skambučių duomenis, telefono buvimo informaciją, garso įrašus ir kita. Visi šie duomenys siunčiami į nuotolinį serverį kas 20 minučių.
Iki šiol „SW.SecurePhone“ buvo rastas tik Jungtinėse valstijose, tačiau „SW.Qieting“ versija plinta visame pasaulyje automatiškai siuntinėdama žinutes įvairiems numeriams.
„Google“ nepasirūpina „Android“ apsauga – to imsis „Motorola“
Virusų, sukurtų „Andorid'ui“, skaičius bei žmonių neatsargumas sutinkant su programų leidimų prašymais, tampa didele bėda. Ji tiesiogiai pradėjo kenkti kompanijoms, gaminančioms telefonus su „Android“ OS. „Motorola“ Jungtinėse Valstijose pristatė „Droid Pro“ išmanųjį telefoną su „Android“ operacine sistema ir jis turėtų konkuruoti su „BlackBerry“.
Tiesa, bėda ta, jog „BlackBerry“ telefonai anapus Atlanto reklamuojami, kaip bene patys saugiausi išmanieji telefonai ir vargu, ar „Android“ sistemą naudojantis „Droid Pro“ pavergs RIM kompanijos klientus, naudojančius bene saugiausius „BlackBerry“ telefonus. Prieš taikantis į šią verslo telefonų rinką, „Morotola“ privalo pagerinti „Android“ saugumą – būtent to imasi kompanija.
Kompanija planuoja įdiegti naujus programų kūrimo įrankius į sistemą, leisiančius programų kūrėjams naudoti trūkstamus apsaugos barjerus, kuriant sistemą. Kuomet kompanija įgyvendins savo planus, pasirodys kompanijos „Motorola“ telefonai su saugesne „Android“ sistema, tačiau apsauga bus taikoma tik „Motorola“ išmaniesiems.
Kokią antivirusinę pasirinkti?
„Android“ sistema šiuo metu nors ir nėra pati saugiausia, ji turi vieną didžiausių programų parduotuvių. „Android Market“ paslauga siūlo galybę nemokamų programų, taip pat ir antivirusinių sprendimų.
Puikių nemokamų antivirusinių programų šiai platformai yra ne viena. Išmėginti ir galbūt verčiau naudoti kiekvieną dieną galima „Lookout Mobile Antivirus“, „Super Security“, „SmartGuard Mobile Security“ arba „AntiVirus Free“ programas. Nemokama, nedidelė, paprasta programa gali gerokai atsipirkti ateityje, tad vargu, ar bereikia raginti ir rekomenduoti telefono apsaugą – susivokti ir apsisaugoti turime patys.
