Muštynės darželyje – trys saldainiai ir keturi valgytojai. Vasario vidurys – tai terminas, iki kada galima paduoti paraiškas dalyvauti 4G LTE paslaugoms tinkamo 2,6 GHz dažnio ruožo panaudojimo konkurse. Kas nori jame dalyvauti? Kokių permainų į Lietuvos telekomunikacijų rinką įneš 4G LTE?

4G LTE technologija teoriškai leidžia pasiekti iki 100 megabitų per sekundę duomenų siuntimo spartą, tad mobiliojo ryšio operatoriai savo klientams galės pasiūlyti dar geresnes mobiliojo interneto paslaugas. Viena tokių paslaugų – raiškiojo vaizdo transliacija.

Galbūt kuriam nors iš operatorių pavyktų susitarti su televizijomis ir vartotojams pasiūlyti šių televizijų programas. Technologijos taip pat žengia „debesies“ kompiuterijos link. Veikiausiai jau pastebėjote, kad mobiliųjų telefonų atmintinių talpa nebedidėja ir apsistojo ties 8–16 gigabaitais svarbiausiems failams, o visa kita bus pasiekiama internetu. Jūsų filmai, muzika, dokumentai, viso gyvenimo nuotraukų archyvas gulės begalinio dydžio debesyje, kurį pasieksite savo mobiliuoju įrenginiu.

Keista situacija. Nors 4G LTE paslaugoms tinkamo 2,6 GHz dažnio ruožo panaudojimo konkursas dar nesibaigė, net dvi Lietuvos bendrovės skelbiasi jau teikiančios 4G LTE ryšio paslaugas: Švedijos bendrovės „TeliaSonera“ valdoma „Omnitel“ ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), iki šiol propagavęs visiškai kitą ryšio standartą – „WiMax“.

„Omnitel“ savo pranešime spaudai teigia, kad iš viso 2011 m. buvo įrengtos ir pradėjo veikti 68 „Omnitel“ 4G LTE bazinės stotys. 4G LTE ryšiu taip pat padengti ne tik Kauno ir Vilniaus, bet ir kitų trijų didžiųjų šalies miestų centrai, „Omnitel“ 4G LTE ryšys teikiamas sporto arenose, kur 4G LTE bazinės stotys buvo įrengtos ruošiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui.

„Omnitel“ tinklas veikia 1,8 GHz dažnio ruože. O štai LRTC 3,5 GHz ir „WiMax“ ryšio tinklas įdiegtas jau daugiau nei pusšimtyje miestų ir gyvenviečių. Teikti 4G LTE paslaugas 1,8 GHz ruože gali ir kiti operatoriai, tam konkursų skelbti nereikia, tačiau visi dairosi į 2,6 GHz. Kuo šis dažnis pranašesnis? Juk pasaulyje 4G LTE LTE ryšiui naudojamas ir 800 Mhz dažnis.

Šiek tiek istorijos. Pirmieji ir iki šiol egzistuojantys ryšio tinklai buvo skirti balso komunikacijai, o ne duomenų perdavimui, tai yra internetui. 4G LTE LTE – pirmasis standartas, kurtas kaip interneto protokolas, kuriame balso ryšys nėra papildomai integruojamas, o siunčiamas per IP, tai yra taip, kaip tai daro programos, panašios į „Skype“, tačiau balso kokybei užtikrinti skiriama daugiau dėmesio.

Be jokios abejonės, toks ryšio standartas galėjo gimti tik kariškių galvose, tad 4G LTE LTE sistemos tėtis ir mama – JAV Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (Defense Advanced Research Projects Agency, DARPA). Vizijose tinklas turėjo veikti peer-to-peer principu, tai yra kiekvienas mobilusis įrenginys funkcionuotų kaip siųstuvas ir maršruto parinktuvas kitiems įrenginiams.

Šiaip ar taip, šiandienis komercinis 4G LTE LTE tinklas užtikrina mobilumą ir didelę interneto spartą, net kai įrenginys, besinaudojantis tinklu, juda iš vienos vietos į kitą. Taip pat 4G LTE LTE užtikrina puikią sąveiką su jau egzistuojančiais belaidžiais ryšio tinklais, tokiais kaip palydovinis ryšys, judrusis belaidis ryšys, WLAN, PAN ir kt.

Apie pačius dažnius – kuo dažnio ruožas žemesnis, tuo jis geresnis, mat signalas gali sklisti didesnį atstumą be iškraipymų. Bėda ta, kad dažniai ant žemės nesimėto ir didžioji dalis jų jau užimti. Lyg šiol, 1,8 Ghz dažnį naudoja GSM ryšio sistema, ir papildoma apkrova reikš, kad ilgainiui, augant vartotojų skaičiui, teks arba mažinti interneto spartą, arba prastinti pokalbių kokybę. Tad vystyti 4G LTE LTE ryšio paslaugas šiame ruože neapsimoka, nebent operatoriui nusispjauti ant vartotojų. O mūsiškiai juos myli ir lepina.

O dabar pasiguosime. Galėjome turėti 4G LTE LTE gerokai anksčiau, tačiau nei 800 Mhz, nei 2,6 Ghz dažniai Lietuvai ilgą laiką nebuvo pasiekiami. Mat 800 MHz dažnį naudoja rusų kariškiai, o jų „įtakos zona“ driekiasi net 300 km už savų sienų, tad ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija į ją patenka. Mums gal ir nelabai turėtų rūpėti, jei rusų lėktuvai krinta, kai pas mus kas nors „Angry Birds“ mobiliuoju internetu siunčiasi (taip, rusų technologijos tiek prastos!), bet juk mes visi kaimynai ir gaila tų lėktuvų…

Bala nematė to 800 Mhz dažnio, pasitenkinsime ir 2,6 GHz ruožu, kurio, deja ilgą laiką irgi negalėjome naudoti. Jis dalyje Lietuvos miestų buvo naudojamas skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijoms (MDTV), tad jį atlaisvinti nebuvo labai lengva, į ryšio įrangą jau buvo nemažai investuota.

Šiek tiek apie pačius valgytojus ir pasaulinio lygio problemą. Kai yra keturi valgytojai ir tik trys saldainiai, vienas liks nevalgęs. Leidimus teikti mobiliojo interneto paslaugas 2,6 GHz dažnių juosta galės gauti tik trys bendrovės, tačiau varžosi keturios: „Tele2“, „Omnitel“, „Bitė Lietuva“ ir LRTC. Kiekviena turi savo motyvaciją dalyvauti konkurse, o pralaimėtojas gali apskųsti konkurso organizatorius. Konkursą laimėjusios bendrovės šią radijo dažnių juostą galės pradėti naudoti 2014 metais.

Rami ir atsipalaidavusi šiame kontekste kol kas atrodo vienintelė bendrovė – „Bitė Lietuva“. Viešojoje erdvėje ji jau yra užsiminusi, kad konkurso per daug nesureikšmina, tęsia tinklo ir technologijų bandymus. Chrisas Robbinsas, „Bitė Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams, leidžia suprasti, kad neverta skubėti, kol nėra paplitę 4G LTE ryšį palaikantys įrenginiai: išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Juk kas iš to tinklo, jei neturi galimybės jį išnaudoti.

Praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybai atlikus mobiliojo interneto spartos tyrimą, sparčiausią ryšį siūlančio operatoriaus titulą suskubo prisiskirti du operatoriai. Ir, žinoma, kiekvienas nominavosi savaip – „Bitė“ skelbė, kad leidžia greičiausiai parsisiųsti failą, „Omnitel“ – kad, naudojantis bendrovės tinklu, galima per trumpiausią laiką atverti svetainę.

Tai, kad neturi tokio titulo, veikiausiai užkliuvo „Tele2“ – dabar ji po truputį keičia požiūrį į save ir nebenori būti vien tik pigiausia mobiliojo ryšio operatorė. „Tele2“ komercines 4G LTE ryšio paslaugas Švedijoje pradėjo teikti prieš metus – 2010 m. lapkritį. 2011 m. bendrovė sukvietė žurnalistus ir surengė viešą bandymą, kuris pademonstravo 4G LTE ryšio galimybes ir duomenų perdavimo spartą, siekiančią iki 100 megabitų per sekundę.

„Tele2“ vadovas Petras Masiulis pranešime spaudai teigė, kad patirtis plėtojant 4G LTE paslaugas kitose šalyse leis bendrovei užtikrinti geriausią pasiūlymą Lietuvos vartotojams – didelę duomenų perdavimo bei priėmimo spartą transliuoti vaizdo konferencijas, keistis didelės apimties bylomis, internetu žiūrėti raiškiojo vaizdo įrašus bei televizijos programas ir žaisti žaidimus patogiau, nei naudojantis fiksuotu interneto ryšiu. Kaip seksis bendrovei suderinti „pigiausios“ ir „moderniausios“ titulus, išvysime netrukus.

Kodėl į operatorių gretas braunasi LRTC? Generalinis direktorius Gediminas Stirbys tvirtina, kad nors konkurse siūlomos 20 MHz pločio dvipusės radijo dažnių juostos galimybės nėra labai didelės, prijungus šiuos išteklius prie jau turimų, būtų galima dar labiau padidinti mobiliojo ryšio naudojimo galimybes. Šiuo metu mobiliojo interneto „Mezon“ vartotojai gali be jokių apribojimų siųsti duomenis, tad natūralu, kad bendrovė siekia pasirūpinti jų poreikiais netolimoje ateityje.

Prognozuoti, kas liks be saldainio, nesiimsime, tačiau užsiminsime, kad kaimynėje Latvijoje 4G LTE ryšio licencijos suteiktos trims mobiliojo ryšio bendrovėms: „Bite Latvija“, „Latvijas Mobilais telefons“ („LMT“) ir „Tele2“. Šias paslaugas jos turės pradėti teikti nuo 2014 metų. Kaip skelbia nozare.lv, „LMT“ už licenciją sumokėjo 772 tūkst. latų (3,8 mln. litų), o „Bite“ ir „Tele2“ – po 742 tūkst. latų (3,66 mln. litų). Visiems operatoriams paskirstyti dažniai 2,6 GHz dažnių juostoje. „LMT“ Latvijoje jau teikia 4G LTE LTE ryšį 1,8 GHz dažnių juostoje.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas „Valstybė“

Komentarai (0)