Po kiekvieno Katarinos ar Anatolijaus akibrokšto, kai gamtos gaivalo sukelti potvyniai automobilių stovėjimo aikšteles paverčia masinėmis automobilių kapavietėmis, interneto forumuose užverda hamletiškos diskusijos: pirkti ar nepirkti „skenduolį“?

„Volvo“ atstovybėje „Sostena“ daugiau nei 20 metų dirbantis elektronikos sistemų specialistas Gintautas Skrebutėnas šiuo klausimu laikosi itin griežtų nuostatų.

„Ne, ne ir dar kartą ne. Net jei kalba eina apie visiškai naują svajonių mašiną, siūlomą už pusę kainos. Nėra tokio dalyko, kaip „truputį skendęs“ automobilis. Jei jis buvo apsemtas vandeniu bent keletą centimetrų aukščiau vaterlinijos, remontas greičiausiai kainuos gerokai daugiau, nei įmanoma sutaupyti susigundžius pigiu „skenduoliu“. Per savo praktiką esu matęs nemažai vandenyje pabuvojusių mašinų, kurioms netgi pakeitus visą elektros instaliaciją, problemos nesibaigia. Būtina keisti ir praktiškai visus borto kompiuterius, oro saugos pagalves aktyvuojančius jutiklius bei pačias pagalves, nes nebelieka jokios garantijos, kad pirotechniniai elementai tinkamai suveiks avarijos metu. Nenaujam automobiliui pakeisti visas laidų pynes gali kainuoti kone pusę tiek, kiek kainuoja pati mašina“, – vardijo G. Skrebutėnas.

Meistro teigimu, vanduo padaro milžinišką žalą, o kai kuriais atvejais beviltiškai sugadina ir tuos agregatus, kurie, atrodytų, yra paruošti didelėms apkrovoms ir atsparūs išoriniam poveikiui. Tarkim variklis ar transmisija. Jie nėra hermetiški, todėl pro alsuokius ar kitas angas į vidų patekęs vanduo duoda startą korozijai. Automatinės pavarų dėžės tepalas virsta emulsija, todėl vėliau šitas agregatas tarnauja labai neilgai. Tą patį galima pasakyti ir apie visus įtempimo guolius. Vanduo sugadina netgi tokius dalykus, kaip dirželiai, kurių silikoninis paviršius greitai išplaunamas.

Klausiamas, kaip skendusius egzempliorius atpažinti, „Sostenos“ elektronikos sistemų ekspertas pripažino, kad gana dažnai tokia užduotis būna rimtas iššūkis net ir patyrusiems meistrams.

„Pjaustyti laidus ir žiūrėti, kaip atrodo metalas po izoliacinių medžiagų „rankovėmis“ paprastai negalima, tačiau atidžiai apžiūrėjus beveik visuomet galima aptikti korozijos pėdsakų tokiose vietose, kur jų dažniausiai nebūna. Bent jau kalbant apie ne tokius senus automobilius. Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į žibintų reflektorius – jei mašina buvo panirusi pernelyg giliai, vandens lašų fragmentai turėtų matytis plika akimi. Siekiant trūks-plyš išsiaiškinti tiesą, derėtų lįsti į visas prieinamas nišas, pakelti visus kilimėlius, o esant galimybei – nuimti durelių apmušalus bei pakelti priekinį panelį. Skendęs automobilis paprastai turi oksidacijos židinių ant aliuminio detalių“, – dėstė G. Skrebutėnas.

„Sostenos“ vykdantysis direktorius Algirdas Binkevičius savo ruožtu pastebėjo, kad „Volvo“ seka visų parduotų automobilių istoriją ir gavus informacijos iš draudimo kompanijų apie avarijas ar „nuotykius“, po kurių buvo pažeistos saugumo sistemos, duomenų bazėse atsiranda atitinkamas įrašas. Vien dėl šios priežasties planuojant įsigyti švedišką automobilį derėtų patikrinti informaciją apie jį gamintojo atstovybėse – skendusios naujos mašinos praranda bet kokias garantijas.

„Idealiai išvalyti ir sutvarkyti skendusio automobilio neįmanoma, todėl bandant jį eksploatuoti gedimų rizika visuomet bus didesnė. Tik laiko klausimas, kada kuri sistema „išlėks“ ir kokių nuostolių padarys. Ekonominiu požiūriu reanimuoti tokių mašinų tikrai neapsimoka“, – sakė A. Binkevičius.

Komentarai (3)