Demaskavo Vilniaus viešąjį transportą: kiek užtrunka kelionė ryte? (2)
Kad viešasis transportas būtų patrauklus, neužtenka nupirkti naujų autobusų ir paleisti juos maršrutais, kuriais žmonės nesinaudoja. Viešasis transportas turėtų būti įperkamas ir patogus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip mano technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas. Pasak jo, kartais, naudojantis viešuoju transportu, pavyksta sutaupyti tik pinigų, bet ne laiko.
„Jei kiekvieną mėnesį važiuoju į darbą automobiliu ir vežioju vaikus – vieną vaiką į mokyklą, kitą – į darželį, per mėnesį kurui išleidžiu maždaug 600 litų. [...] Įsivaizduokite, jei mėnesiui nusipirkčiau nuolatinius, t. y. sau, žmonai ir vaikams – su nuolaida, tai atsieitų tik 300 litų, [...] sutaupyčiau dvigubai. Bet, kai paskaičiuoju laiko prasme, su automobiliu veždamas vaikus į darželį ir mokyklą sugaištu apie 45 minutes. Tą patį veiksmą norėjau pakartoti su mūsų viešuoju transportu – sugaišau 2 val. 15 min“, – sako V. Sadauskas.
– Ar sutiktumėte su mintimi, kad žmonės turėtų patys labiau dalyvauti transporto sistemos kūrimo procese? Ar, Jūsų manymu, Lietuvos gyventojai yra aktyvūs, ar siūlo, skundžiasi, supranta, žino, pageidauja?
- Manau, kad dauguma gyventojų labai aktyviai dalyvauja. Bent jau kiek tenka gauti laiškų, žmonės domisi eismo saugumu ir transportu, gaunama tikrai daug pasiūlymų. Kitas klausimas, kaip į tuos pasiūlymus sureaguojama ir kaip tie pasiūlymai gali būti „sutalpinti“ į vieną viešojo transporto sistemą.
Viešasis transportas turi būti patogus, patrauklus ir pan. Šie dalykai daro labai stiprią įtaką renkantis viešąjį transportą arba jo nesirenkant. Be abejonės, tie, kurie skatina naudotis viešuoju transportu, yra teisūs, bet tik vienu aspektu – jei viešasis transportas yra įmanomas ir žmonės gali jį pasirinkti. Viešojo transporto skatintojai dažnai akcentuoja – štai, studentai, pasirinkite viešąjį transportą, jums nereikės ieškoti, kur pastatyti automobilį. Arba sakoma – kol neturite vaikų, jūs galite jį pasirinkti.
Bet yra įvairios socialinės grupės. Negalima lyginti viešojo transporto, kuris yra daugelį metų, ir jo infrastruktūros, [...] tik paskaičiuojant srautus, t. y., jei mūsų transportas neatitinka srautų.
Pavyzdžiui, yra tokia šeima: tėtis, mama, du vaikai. Vaikus reikia nuvežti į darželį. Gerai, jei darželis šalia namų. Bet dažniausiai mūsų didžiuosiuose miestuose darželį šalia namų gauti sudėtinga. Daug kas gyvena užmiestyje. Ką mes galime kalbėti apie užmiesčio transportą, kuris būtų integruotas? Ar Vilniuje, atvažiavus iš užmiesčio, yra kur pastatyti automobilį Vilniaus prieigose ir važiuoti toliau viešuoju transportu? To nėra.
Tačiau pastebėtina, kad, Vilniaus mieste pabrangus automobilių statymui ir kitiems dalykams, naujuose rajonuose (pavyzdžiui, Jeruzalėje, galbūt – dar kituose) jau galima pastebėti žmones, atvažiuojančius ir prie parduotuvių esančiose didesnėse aikštelėse paliekančius automobilius. Jei jiems nereikia vežti vaikų į mokyklas, jie sėda į viešąjį transportą ir važiuoja iki miesto centro. Jei viešasis transportas būtų patogus, patrauklus, manau, 99 proc. normalių, protaujančių miestiečių, piliečių pasirinktų jį. Būtent dėl tų priežasčių, kurios buvo paminėtos.
– Ar sutiktumėte su mintimi, kad atsirastų, kas naudotųsi geromis iniciatyvomis, jei tik jos būtų įkandamos?
– Iš tiesų. Kaip jau minėjau, yra skirtingi žmonių sluoksniai. Žmogui, kuris turi automobilį, kainuojantį 100 tūkst. litų, viešuoju transportu naudotis būtų n kartų pigiau. Bet jis juo nesinaudoja dėl dviejų priežasčių. Pirma – jo snobiškumas, nes važiuoti juo – ne prestižas. Tačiau manau, kad yra dar vienas dalykas – jis nepatogus, t. y. važiuoja ne tuo maršrutu, kurio reikia.
Jei nori nuvykti nuo taško A į tašką B, viešuoju transportu turi užtrukti pusantros valandos arba valandą. Na, jei iki valandos Vilniaus mieste, manau, dar nebūtų didelė tragedija, jei sugaišti pusantros valandos arba daugiau, vykdamas iš vieno taško į kitą, viešasis transportas tampa nebe patrauklus. [...] Yra du dalykai – patogumas ir įperkamumas. Jei norime viešąjį transportą padaryti patrauklų, jis turi būti ir patogus. Neužtenka nupirkti naujų autobusų ir paleisti juos maršrutais, kuriais žmonės nesinaudoja.
Dariau skaičiavimus. Jei kiekvieną mėnesį važiuoju į darbą automobiliu ir vežioju vaikus – vieną vaiką į mokyklą, kitą – į darželį, per mėnesį kurui išleidžiu maždaug 600 litų. Tai – minimalus vidurkis. Įsivaizduokite, jei mėnesiui nusipirkčiau nuolatinius, t. y. sau, žmonai ir vaikams – su nuolaida, tai atsieitų tik 300 litų, [...] sutaupyčiau dvigubai.
Bet, kai paskaičiuoju laiko prasme, su automobiliu veždamas vaikus į darželį ir mokyklą sugaištu apie 45 minutes. Tą patį veiksmą norėjau pakartoti su mūsų viešuoju transportu – sugaišau 2 val. 15 min. Ar įsivaizduojate, kada žmogus turėtų keltis, kad suvežiotų vaikus viešuoju transportu?
