Pavojus, kurį kelia automobilių oro kondicionieriai (5)
Karštomis dienomis oro kondicionierius automobilyje padeda ištverti kelionę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo karščio vairuotojus gelbstintis prietaisas – automobilio kondicionierius, – daugeliui iškrečia nemalonią staigmeną: pačią kaitriausią dieną ima ir neįsijungia.
Mažai vėsina
Dažniausiai kondicionieriumi susirūpiname tada, kai jis nešaldo. Tuo atveju, be abejo, reikia kreiptis į specializuotą servisą.
Prastai veikiantis kondicionieriaus paprastai per mažai vėsina. Tai gali būti susiję su tam tikru skysčio nutekėjimu sistemoje. Kadangi modernios oro kondicionavimo sistemos yra sudėtingas mechanizmas, geriausiai jį gali patikrinti profesionalai.
Automobilių kondicionierių sudėtinės dalys yra kompresorius, garintuvas, žarnelės ir diržai. Visos šios dalys greitai nusidėvi. Jas būtina keisti tam, kad kondicionierius veiktų sklandžiai.
Jei norite, kad oro kondicionierius jūsų automobilyje gerai veiktų, patartina bent kartą per savaitę – nepaisant to, koks oras, – po kelias minutes jį įjungti. Tai užtikrina, kad daugelis žarnelių, vožtuvų ir siurblių visoje sistemoje būtų tinkamai sutepti.
Oro kondicionieriai kartais gali netikti žmonėms, kurie, pavyzdžiui, serga astma ar alergijomis. Taip yra todėl, kad kondicionieriai puikiai sugeria įvairias kenksmingas bakterijas ir grybelius.
Neturi reikiamų žinių
Specialistai tvirtina, kad vairuotojai apie kondicionierių priežiūrą dar turi mažai žinių. Tačiau sutinka, jog kondicionierių patikrinti galima ir patiems. Tai daroma paleidus automobilio variklį ir įjungus kondicionierių bei oro ventiliatorių. Iš karto arba netrukus turi įsijungti kompresorius, o jam įsijungus, neturi pasigirsti stiprūs garsai.
Tiesa, kai kuriuose automobiliuose, esant žemai temperatūrai, kompresorius gali ir neįsijungti. Tai ne bėda – tiesiog reikia kuriam laikui automobilį palikti šiltesnėje patalpoje ir pabandyti kondicionierių įjungti iš naujo.
Patikrinti, kaip šaldo kondicionierius, taip pat nėra sunku. Vasarą užtenka nustačius žemiausią tiekiamo oro temperatūrą įjungti maksimalų pučiamo oro srautą. Iš ortakių išeinantis oras turėtų būti vėsus, apie 8–12 laipsnių. Jei lauke yra vėsiau nei 20 laipsnių, kondicionieriaus šaldymo efektyvumą galima patikrinti ties sienele, skiriančia saloną nuo variklio skyriaus, suradus du kondicionieriaus vamzdelius. Vienas jų, plonesnis, turi būti šiltas, kitas – šaltas.
Kaupiasi nešvarumai
Neprižiūrimas oro kondicionierius prasčiau veikia, jame kaupiasi nešvarumai. Dėl jų automobilyje gali tvyroti ir nemalonus kvapas.
Ant kondicionavimo sistemos garintuvo kaupiasi dulkės, žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro salono filtrą. Iš aušinamo oro čia taip pat išsiskiria daug kondensato, taigi susidaro puiki terpė mikroorganizmams veistis – apsigyvena įvairios bakterijos ir grybeliai. Tuomet, tik įjungus kondicionierių, su pirmu vėsaus oro gurkšniu gauname gerą porciją minėtų mikroorganizmų.
Kaip juos išnaikinti, taip pat jau senokai sugalvota. Rinkoje yra gausybė įvairių dezinfekcinių priemonių kondicionavimo sistemų priežiūrai. Viena iš jų aerozolis, kuris išpurškiamas automobilio salone įjungtu ventiliatoriumi. Aerozolio dalelės dezinfekuoja garintuvą, ortakius ir netgi visą automobilio saloną.
Kiek kitaip veikia putojantys dezinfektantai (dažniausiai – vandens pagrindu), turintys specialią ilgą žarnelę garintuvui pasiekti. Toks preparatas tiesiogiai dezinfekuoja garintuvą, vėliau išbėga per kondensato nuvedimo žarnelę. Praktiniai bandymai parodė, kad aerozoliai daugiau dezodoruoja automobilio saloną ir laikinai užmaskuoja blogą kvapą, o dezinfekuojant putomis gaunamas kur kas geresnis ilgalaikis rezultatas. Bet kuriuo atveju automobilio kondicionavimo sistemą patartina dezinfekuoti bent du kartus metuose, kad galėtumėte džiaugtis jos teikiamais privalumais.
Sistemos sandarumas
Kondicionieriaus darbinė medžiaga yra šaldiklis. Tai dujos, kurios yra suslegiamos ir cirkuliuoja kondicionavimo sistemoje. Beje, šaldiklis vienoje kondicionieriaus sistemoje yra skystas (kai jis suslegiamas), kitoje – dujinės būsenos.
Dažniausias kondicionieriaus gedimas – nesandarumas, kai dėl skylių ar tarpų iš sistemos išbėga šaldiklis. Kai kurių net ir naujų automobilių kondicionierius būna tuščias jau po metų, tačiau kiti laiko ilgiau. Jei sistema sandari, freono sumažėjimas joje labai nežymus. Tačiau automobilis – ne šaldytuvas. Jame daug jungčių, riebokšlių, slėginių vožtuvėlių ir kitų detalių – taigi ir vietų, pro kurias nuteka freonas.
Dažniausiai sistemos sandarumą priimta tikrinti slėgiu. Į sistemą pripučiama azoto arba oro ir stebima, ar slėgis išlieka pastovus. Užsienyje tikrinama vakuumu: išsiurbiamas oras ir tada stebima, ar jo nepatenka į vidų. Ten priimta freono pasipildyti kartą per mėnesį ar du. Žinoma, remontas kainuoja daug brangiau.
Atsimintina, jog freono kiekis sistemoje matuojamas ne atmosferomis ar kitais slėgio vienetais, bet gramais. Freono išsiplėtimui įtakos turi aplinkos temperatūra: žiemą jis būna apie 3–4 atmosferas, o per vasaros karščius – apie 7–8 atmosferas, todėl slėgiu kiekio tiksliai nepamatuosime.
