Kas yra 90-60-90? Anot anekdoto, tai ne idealūs gražuolės matmenys, o pro radarą lekiančio vairuotojo greitis. Tačiau važiuodami „Via Baltica“ keliu pro Marijampolę vairuotojai šį triuką gali pamiršti.

Čia įrengtas pirmasis Lietuvoje vidutinio greičio matuoklis, stebintis greitį net 5 kilometrus – nuo 29,1 iki 34-ojo „Via Baltica“ kilometro. Tai vairuotojai jau įsidėmėjo, bet priartėję prie matuoklio nebežino kaip elgtis. Kaip šis matuoklis iš tikrųjų veikia ir kokių mitų nevertą klausytis?

Įprastas stacionarusis matuoklis fiksuoja momentinį greitį – vienas blykstelėjimas, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje. Be to, tokie matuokliai įamžina tik viršijusius greitį. Sekcijinis vidutinio greičio matuoklis veikia visiškai kitaip. Prie Marijampolės sumontuota vokiška „Mobotix AG“ sistema su lietuvių įmonės „Teltonika“ duomenų perdavimo įranga filmuoja kiekvieną pravažiuojantį automobilį ir vėliau apskaičiuoja, ar visu ruožu vairuotojas važiavo leistinu greičiu.

Stebi visas mašinas

Beje, didžiausias leidžiamas ir tikrasis vidutinis greitis nėra vienodi. Nors sistemos stebimame ruože leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, policija apskaičiavo, kad, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vidutinis greitis šioje dalyje turi būti ne didesnis nei 88 km/val. Tai reiškia, kad lygiai 4873 metrų atkarpą galima įveikti ne greičiau nei per 3 min. 19,35 sek.

Tai – nieko panašaus į skeptikų kalbas, kad įlėkus į greičio matavimo zoną reiktų pastovėti 10 minučių ir taip išvengti baudos. Iš tiesų greičio viršytojai 5 km ruože galėtų sutaupytą laiką skaičiuoti tik sekundėmis, dėl kurių neverta rizikuoti savo ir aplinkinių gyvybėmis.

Ir įvažiuojant, ir išvažiuojant iš stebėjimo zonos nuskaitomas priekinis transporto priemonės numeris. Kameros užfiksuota informacija iškart per mobilųjį operatorių keliauja tiesiai į telekomunikacijų tinklą: „Filmuojami visi – tiek įvažiuojantys į šį ruožą, tiek išvažiuojantys iš jo. Gauta medžiaga analizuojama ir automatiškai apskaičiuojamas vidutinis automobilio greitis. Jeigu jis viršytas, tai jau pažeidimas. Tokie duomenys išsaugomi – juos gali tvarkyti kelių policijos tarnybos pareigūnai. Kiti duomenys sunaikinami“, – aiškino Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Dėl įspėjimo neieškos

Nors didžiąją dalį darbo nuveikia informacinės sistemos, prireikia ir pareigūnų. Kai duomenys pasiekia policijos kompiuterius, vidutinio greičio skaičiavimus atlieka sistema. Atsijojęs greitį viršijusius vairuotojus, policijos darbuotojas perkelia duomenis į administracinių teisės pažeidimų registrą, kuriame automatiškai suformuluojamas pažeidimo protokolas.

Tačiau planuojama, kad ateityje pažeidimą nuo jo užfiksavimo iki protokolo išsiuntimo apdorotų vien kompiuterių sistemos. Pasak R.Matonio, policija svarsto galimybę išvis atsisakyti tiesioginio pažeidėjo ir pareigūno bendravimo kelyje ar kitoje vietoje. Taip pigiau, o kartu išnyktų rūpesčiai dėl korupcijos.

Ar vairuotojai bus baudžiami ir už 1 km/val. viršytą greitį? Juk naujoji sistema, priešingai nei stacionarieji greičio matuokliai, fiksuoja net tokius pažeidimus.

„Greitį viršijus iki 10 km/val. vairuotojui gresia įspėjimas, viršijus daugiau – numatytos baudos ir kitos sankcijos. Atsižvelgiant į baudų administravimo kaštus, policija sieks kuo ekonomiškesnio efekto, tad vairuotojų, greitį viršijusių iki 10 km/val., tikrai neieškosime vien tam, kad paskirtume įspėjimą“, – neslėpė R.Matonis.

Išvengia didžiausių baudų

Vos įrengta sekcijinė greičio matavimo sistema sulaukė kritikos dėl to, kad negali užfiksuoti maksimalaus greičio. „Via Baltica“ trumpam spustelėjusio iki 140 km/val. vairuotojo vidutinis greitis padidės vos keliais kilometrais per valandą ir vietoj bausmės už greičio viršijimą 50 km/val. jis pretenduos tik simbolinį įspėjimą.

R.Matonio manymu, tokia sistema yra sąžininga, nes skaičiuojamas viso ruožo įveikimo vidutinis greitis. Būtent tai priverčia vairuotoją didžiojoje trasos dalyje laikytis Kelių eismo taisyklių. Tuo metu prieš stacionariuosius greičio matuoklius trumpai pristabdę greičio mėgėjai po akimirkos vėl spaudžia akceleratorių.

Ateityje daugės stebimų ruožų

Pirmąjį sekcijinį greičio matuoklį Lietuvos policija įrengė „Via Baltica“ kelyje, nes jis ne tik viena svarbiausių ir labiausiai apkrautų mūsų šalies magistralių, – čia įvyksta itin daug avarijų, dažnai dėl lenkiant viršyto greičio.

Per savaitę trukusius sistemos bandymus policija užfiksavo net 5969 vidutinio greičio viršijimo atvejus (kartais net 40–50 km/val. daugiau, nei leistina). Vienas vairuotojas ruožą vietoj didžiausio 90 km/val. greičio įveikė lėkdamas vidutiniu 168 km/val. greičiu.

Planuojama įrengti ir daugiau vidutinio greičio stebėjimo ruožų. Policija savo lėšomis galėtų įrengti iki 10 matuoklių. Bet jei Vyriausybė palaikys šią idėją ir skirs tam lėšų, tokių ruožų galėtų atsirasti ir iki 100. Tam reikėtų apie milijono eurų. Pagal pirmos savaitės rezultatus atrodo, kad vidutinio greičio matavimo sistema pasiteisins, – Lietuvos policijos teigimu, greičio viršijimo atvejų šioje dalyje sumažėjo maždaug 10 kartų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Ilona Staškutė-Steponėnė

Komentarai (15)