Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ multifunkciniai sunkvežimiai-visureigiai „Unimog“ yra legenda tiesiogine prasme. Neveltui sakoma, kad šie automobiliai gali viską. Ir kad aukščiau už „Unimog“ yra tik Dievas.

Apie šį nepaprastą automobilį jau esame rašę.

Akronimas „Unimog“ sudarytas iš žodžių „Universal Motor Gerät“ reiškia universali motorinė transporto priemonė. Jo gamyba pradėta 1949-1951 m. „Daimler AG“ gamykloje. 350 000 šių išskirtinių sunkvežimių važinėja 150 šalių.

Neslėpsiu, kadaise Sacharos dykumoje pirmą kartą pamatęs keliautojų „Unimog'us“, plaukiančius lyg laivai per smėlynus, slapta pasvajodavau kada nors prisėsti prie šio unikalaus mechanizmo vairo.

Todėl, pasitaikius pirmai progai, Krašto apsaugos ministerijos kvietimu, nuskubėjau į Kazlų Rūdos karinį poligoną. Ten Lietuvos kariai ir žurnalistai galėjo susipažinti su naujaisiais, Lietuvos kariuomenės įsigytais „Unimog U 5000“.

Šios markės sunkvežimiais, skirtais Sausumos pajėgoms, mūsų kariai važinėja jau daugelį metų. Kaip sakė kariuomenės atstovai, iki šiol naudojamas net 1965 m. pagamintas modelis! Tikra legenda ant ratų.

Šiuo metu „Unimog'ais“ važinėja daugiau nei 80-ties pasaulio kariuomenių pajėgos. Tai tikrai labai daug pasako apie „Unimog“ patikimumą. Štai kodėl „unimogas“ tapo terminu, simbolizuojančiu pravažumą, universalumą ir visas įmanomas gerąsias automobilio savybes.

Vytautas Bajorūnas, „Unimog“ pardavimo vadovas, sako, kad ši transporto priemonė, priklausomai nuo komplektacijos, gali atlikti 100 skirtingų operacijų. Jis gali būti ir konteinerių vežėjas, ir karo lauko ligoninės greitoji pagalba, ir raketų „Stinger“ platforma. Gaminamos net šarvuotos versijos.

Civiliai juos taip pat naudoja ten, kur reikia padidinto pravažumo ir multifunkcionalumo. Legendos sklinda apie ugniagesių, miškininkų „Unimog'us“, nepavedančius ir kritinėse situacijose.

Kalbant apie Lietuvos kariuomenės naudojamus sunkvežimius, jų pagrindinė funkcija sunkiai pravažiuojamomis vietomis gabenti pėstininkų pajėgas ir įvairius krovinius: maistą, vandenį ir kt.

Vienas didžiausių „Unimog“ privalumų – 42-45 cm prošvaisa (atstumas nuo kelio iki žemiausio centrinės automobilio dalies taško). Šiek tiek didesne gali pasigirti tik „Mercedes Benz Zetros“ (56 cm). Standartinis „Unimog“ gali be vargo įveikti 80 cm brastas. Tačiau šios markės automobiliai įdomūs tuo, kad jų modifikacijos gali pasižymėti skirtingomis galimybėmis pagal poreikį.

Tad Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai gali nerti iki 120 cm. Kabina nuo vandens apsaugota, į ją vandens nepribėga. Blokuojami priekinis ir galinis tiltai, taip pat ir tarpašinis diferencialas. Pagrindinius agregatus – tiltus, pavarų dėžes, variklius gamina pati „Daimler AG“.

Lietuvos kariuomenės sunkvežimių varikliai – seni ir laiko patikrinti, atitinkantys Euro 3 standartą. Kodėl ne Euro 6? Todėl, kad karinė technika, skirtingai nei komunalininkų arba ugniagesių technika, ne visuomet gali nuvažiuoti iki degalinės.

Todėl tenka pilti net ir aviacinį kurą, o ne tik aukščiausios kokybės degalus. Šie automobiliai, skirtingai nei konkurentai, turi savą hidraulinę sistemą. Tad visai nesunku juos paversti kėlimo kranais ar sniego valytuvais.

Unikali ne tik „Unimog“ važiuoklė, bet ir rėmas, ant kurio montuojama kabina. Jis gali persisukti į vieną ar kitą pusę 30 laipsnių, jei automobilis važiuoja, tarkime, per brastas arba jei viena pusė leidžiama grioviu, o kita lieka ant kelio.

Ar kaina verta pinigų?

Tokio „Unimog“ kaina prasideda nuo 150 000 Eur. Kaip geras „Porsche“. Arba du galingi aukštos klasės traktoriai. Ar vertas jis tokių pinigų? Paskaičiuokime. Į „Unimog“ tiltus pilama apie 18 l tepalo. Traktoriuje – apie 30 l. Traktorius važiuoja vidutiniškai 40 km/val., o šis multifunkcinis sunkvežimis – 90-110 km/val. Traktorius techniškai aptarnaujamas po 300 darbo valandų, o „Unimog“ po 1400 valandų (arba 30 000 km). Ir dar keletas skaičių: „Unimog“ suvartoja 23-27 l dyzelino. Standartinis bakas 145 l, tačiau Lietuvos kariuomenei skirtuose sumontuoti 200 l bakai.

Bandymų trasa

„Unimog'ų“ galimybes išbandėme smėlio trasoje, į pelkes nelindome. Gal ir gerai, nes apetitas atsiranda bevalgant. Juk sakoma: kuo didesnės tavo visureigio galimybės, tuo toliau reiks eiti traktoriaus arba „Unimog'o“, kad ištrauktų.

Kartu su kariais ir kitais žurnalistais įveikėme kliūčių ruožą, kurio ilgis 1000 m. Jame – 30 laipsnių nuolydis, 5 m ilgio apkasas, 10 m ilgio ir 2 m gylio griovys, 20 laipsnių šoninio posvyrio ruožas, 20 m ilgio griovys, kuriuo važiavome įleidę kairės pusės ratus. Kokie įspūdžiai pavažiavus karišku „Unimog“?

Iš pradžių trasa atrodė nelengva: smėlio provėžos, šoninio slydimo kauburiai, duobė, kai automobilis važiuoja pasviręs. Pirma mintis – kur nors vis tiek užsikasiu, jei važiuosiu tik galiniu tiltu. Bet nieko panašaus. Trečia pavara (iki 5 iš 8 pavaros yra palėtintos) važiuoji ramiu veidu.

Ir, jei ratai ima kastis, dirbi akceleratorium – lengvai jį atleidi. Taigi pirmą ratą įveikiu gana atsargiai, o antras trečias jau kaip miesto gatvėmis. Ir nors jungti abu tiltus nebūtina, perjungėme svirtį tik vardan smalsumo. Efektas akivaizdus – sunkvežimis net nedrebėdamas įveikia visas kliūtis – kaip peilis per sviestą.

EPS (vok. – Elektropneumatische Schaltung) – elektrinė, pusiau automatinė pavarų dėžė. Tai reiškia, kad pavaras perjungti gali bet kuris vairuotojas, bent kartą važiavęs su „automatu“. Startuoju iškart antra pavara (nes ji palėtinta), kiek pavažiavęs pakeliu prie pavarų perjungimo svirties esančią „lopetėlę“, išminu sankabą ir EPS pati perjungia trečią pavarą.

Tikrai nieko sudėtingo. Ypatingiems atvejams skirti palėtintojai „zuikis“ (15-20 km/val.) ir „asiliukas“ (1,5-3 km/val) (atitinkamais simboliais pažymėti mygtukai panelėje). Patekęs į ypatingai didelio pravažumo reikalaujantį ruožą, spaudi „asiliuko“ mygtuką ir automobilis užtikrintai, netrūkčiodamas, įveikia kliūtį.

Viskas paprasta, kaip įprasta pas vokiečius senuose geruose mersedesuose, važiuojančiuose po kelias dešimtis metų.
 

Komentarai ()