Kiek daugiau nei po mėnesio Lietuvoje bus galima registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, tačiau niekur nenurodyti konkretūs reikalavimai privalomai papildomai įrangai, neaiškūs jos patikros kriterijai. Taigi kiek atsieis Lietuvoje registruoti automobilį, atsigabentą iš Didžiosios Britanijos ar Japonijos?

Investicijos nedidelės

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad dešiniavairiai automobiliai turės turėti numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti: periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui. Taip pat automobilis su vairu dešinėje pusėje privalės turėti eismui dešine kelio puse pritaikytus žibintus (antraip jie akintų, nes spindulys nukreiptas į priešingą pusę) ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius.

Kas slypi po šiais reikalavimais, kokia yra šių įrenginių kaina

Taigi įmantriai pavadinta periskopinių veidrodžių sistema viso labo yra du tam tikru kampu sumontuoti veidrodžiai: vienas jų automobilio priekyje matomą vaizdą perduoda į kitą, kurį jau mato vairuotojas, sėdintis automobilio dešinėje pusėje. Tokio komplekto kaina populiariausiose interneto parduotuvėse „Ali Express“ ar „eBay“ svyruoja nuo 37 iki 42 eurų.

Dviejų kamerų sistema su 7 colių skersmens monitoriumi tose pačiose interneto svetainėse kainuoja apie 130–200 eurų. Žibintų kainos įvairios. Jos priklauso nuo konkrečių automobilių modelių, tačiau galima neabejoti, kad sumanūs lietuviai, ne vieną dešimtmetį besiverčiantys naudotų automobilių verslu, greitai ras išeitį, kaip išsisukti kuo pigiau.

Taigi periskopiniai veidrodžiai kainuotų apie 40 eurų, kamerų sistema su monitoriumi – apie 150 eurų, žibintai (priklausomai nuo modelio) – 100–150 eurų, darbai – 50–100 eurų. Dar tektų paploti už techninę ekspertizę, kurios metu būtų tikrinama, kaip veikia įranga, ar ji tinkama naudoti, ir patvirtinama, kad esami žibintai yra skirti eismui dešine kelio puse. Tad ketinantieji važinėti dešiniavairiu automobiliu viso labo turėtų papildomai investuoti apie 400–450 eurų.

Kairiavairiai ir dešiniavairiai: koks kainų skirtumas

Automobilį, kurio vairas įrengtas dešinėje pusėje, galima įsigyti perpus pigiau nei kairėje pusėje vairą turinčią mašiną. Pavyzdžiui, didžiausiame šalyje naudotų automobilių skelbimų portale nurodoma, kad 2005 m. gamybos „Volvo XC90“ su vairu dešinėje pusėje kainuoja 2 600 eurų, o tų pačių gamybos metų, tik su vairu kairėje pusėje – 5 300–5 900 eurų.

Panašiai skiriasi ir „Lexus“ kainos: 2007 m. gamybos dešiniavairis „Lexus IS220“ kainuoja 1 900–2 200 eurų, kairiavairis analogas – 5 200–5 400 eurų.

Taigi reikalaujama papildoma įranga tikrai nesumažins tautiečių noro važinėti beveik perpus pigesniais automobiliais, patiriant tam tikrų nepatogumų. Juolab kad atsiradus poreikiui verslūs lietuviai tikrai greitai rinkai sugebės pateikti (jeigu reikės – sukurti ir pritaikyti) visą reikalingą įrangą.

„Dar nežinia, ar Lietuvoje smarkiai išaugs dešiniavairių automobilių poreikis, bet vienintelis realus būdas kontroliuoti jų skaičių – gerokai didesnės civilinės atsakomybės draudimo įmokos“, – teigė Vitoldas Milius, žymus keliautojas automobiliais, saugaus eismo mokyklos „EcoDriving“ įkūrėjas. Beje, V.Milius ką tik grįžo iš ilgos komandiruotės Gruzijoje, kur šios šalies pareigūnus mokė saugaus ir ekonomiško vairavimo.

Vilioja būklė ir kaina

Gruzija yra viena šalių, į kurią prieš kelerius metus plūstelėjo dešiniavairiai automobiliai. „Vienu metu dešinėje pusėje vairą turinčių automobilių registravimas Gruzijoje net viršijo kairiavairių. Dauguma jų atkeliavo iš Japonijos. Į Lietuvą daugiausia dešiniavairių automobilių, tikėtina, bus gabenama iš Jungtinės Karalystės“, – pasakojo V.Milius ir pridūrė, kad dabar automobilių su dešinėje pusėje įrengtu vairu įvežimas Gruzijoje apribotas padidinus muito mokesčius.

Tokia pat situacija yra Rusijoje: visa šios šalies dalis, esanti už Uralo kalnų, važinėja japoniškais automobiliais. „Kai kalbėjausi su draugais iš Gruzijos ar Rusijos, jie aiškino, kad pagrindinis motyvas pirkti automobilį iš Japonijos yra labai maža rida, labai gera būklė ir gausi įranga. Japonai važinėja trumpais atstumais, labai prižiūri savo mašinas, todėl jų būklė dažniausiai būna nepriekaištinga, o kaina žema“, – pasakojo pašnekovas.

V.Milius apie dešiniavairius autmobilius žino ne iš nuogirdų – jis pats yra įveikęs apie 15 tūkst. kilometrų Indijos rinkai skirtu dešiniavairiu „Mercedes-Benz“, kai į Indiją važiavo iš Vokietijos per Rusiją ir Kiniją. Kelionę Rusijos keliais pašnekovas palygino maždaug su 5 000 kilometrų atstumui važiuojant Molėtų plentu – ne itin geros būklės keliu, kuriuo vyksta intensyvus eismas.

„Patyrusiam vairuotojui dešiniavairis automobilis nėra jokia problema. Vairuodamas tokią transporto priemonę būni dėmesingesnis, labiau susikaupęs, geriau pasiruoši lenkimo manevrui. Važiuodamas įprastu automobiliu įprasta kelio puse gali labiau atsipalaiduoti, lenkimui ne visuomet tinkamai pasiruoši. Ypač tai pasakytina apie jaunus, mažiau patyrusius vairuotojus“, – teigė V.Milius.

Vis dėlto jis tikino manąs, kad automobiliai turi būti naudojami taip, kaip gamintojas numatė ir kokiai eismo sistemai pritaikė. „Nematau didelės logikos kasdien važinėti automobiliais, nepritaikytais eismui vienoje ar kitoje šalyje. Nebent tai būtų entuziastai, turintys svajonę važinėti konkrečiu automobilio modeliu, kuris neskirtas Europos rinkai ir mūsų žemyne neparduodamas, tarkime, „Nissan Skyline“ ar „Cube“, – kalbėjo keliautojas ir automobilių žinovas V.Milius.

Ragina didinti baudas

Rengdamasi kitąmet įsigaliosiančiam leidimui Lietuvoje registruoti ir naudoti dešiniavaires transporto priemones Susisiekimo ministerija siūlo nustatyti baudas nuolat važinėjantiesiems nepritaikytais automobiliais. Ministerija siūlo, kad tokias mašinas vairuojantiems asmenims grėstų baudos nuo 100 iki 200 eurų, o juos sustabdžius pakartotinai bauda galėtų siekti 300 eurų ir būtų privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015-aisiais Konstitucinis Teismas (KT) įrodė, kad draudimas tokius automobilius registruoti Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams mūsų šalies gyventojams prieštarauja Konstitucijai. Tąkart KT ne tik priminė, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, bet ir akcentavo, jog nėra pagrindo teigti, kad užsienyje gyvenantis asmuo, Lietuvoje vairuodamas automobilį, pritaikytą eismui kaire kelio puse, kelia mažesnį pavojų eismo saugumui nei pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys tvirtino, kad griežtesni reikalavimai eksploatuoti dešiniavairę transporto priemonę yra nustatyti ne vien siekiant padidinti saugumą. „Tie reikalavimai, mano manymu, sukurti ne tik tam, kad padidintų saugumą, bet ir tam, kad nebūtų lengva patekti į rinką. Manyčiau, tai bus pavieniai atvejai, galbūt įdomesni sportiniai automobiliai, atvežami iš Japonijos, arba visureigiai“, – prognozavo V.Baršys.

VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas tikino, kad vien dėl didelio saugumo trūkumo vairuotojai turėtų atsisakyti minties eksploatuoti tokius automobilius. Mat vaizdo kamerų skiriamosios gebos ne tokios kaip žmogaus akies, todėl pamačius vaizdą kameroje gali būti per vėlu imtis kokių nors veiksmų. Periskopinis veidrodis, kuris yra sudarytas iš dviejų veidrodžių, veikia geriau nei kamera, tačiau turi ir minusų.

„Pagrindinis vaizdas atsispindi viename veidrodyje, tada projektuojamas į kitą veidrodį ir tik tada patenka į vairuotojo matomumo lauką. Susireguliuoti tokius veidrodžius yra gana sudėtinga, ypač jei dažnai keičiasi automobilio vairuotojas. Galima kalbėti apie kainas, sunkiai sumontuojamą įrangą ir patogumą, tačiau didžiausias problema išlieka saugumas“, – tvirtino specialistas.

Išvados

Specialistai prognozuoja, kad dešiniavairių automobilių įvežimas į Lietuvą nebus masinis reiškinys – daugiausia tai bus pavieniai sportiniai automobiliai arba visureigiai, skirti Japonijos rinkai.

Įmantriai pavadinta perskopinių veidrodžių sistema viso labo yra du tam tikru kampu sumontuoti veidrodžiai, kainuojantys apie 40 eurų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Mindaugas Grinius

Komentarai (3)