Automobilių rinkoje konkurencija tokia didžiulė, kad nė vienas gamintojas negali sau leisti išleisti blogų automobilių. Prasti automobiliai iškart identifikuojami ir gali sukelti labai rimtų bėdų gamintojams. Būtent prasta istorija lemia, kad kai kurių gamintojų automobiliai nuvertėja kur kas greičiau nei kiti. Kas lemia, kad kai kurios markės išlaiko savo vertę, nors iš esmės dabar visi automobiliai, kaip sako specialistai, yra geri? Vienareikšmio atsakymo nėra.

Prestižas, populiarumas, išvaizda, patikimumas, ekonomiškumas. Tai tik kelios priežastys, kiek kainuos naujas automobilis po kelerių metų. Tačiau kai kurios markės iki šiol kenčia nuo praeities nesėkmių šleifo, nors šiandien gamina puikius automobilius.

Populiarumas

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis sako, turguje labai pastebimos kai kurių modelių populiarumo bangos. Tai lemia ir mašinos kainą.

„Yra vienas aspektas – populiarumas liaudyje. Jei būna gražus modelis, tarkime „Volkswagen Tiguan“, žmonės juos perka, kaina kyla, nes jų rinkoje pradeda trūkti. Prisimenu atvejį, kai itin populiarių modelių kaina nuo 1,5 tūkst. eurų labai greitai pakilo iki 3 tūkst. Tiesiog nespėjo vežti. Toks turgaus faktorius, kad jei automobilis pasidaro populiarus Lietuvoje ar užsienyje, kur juos veža, jis tiesiog graibstomas. Tada laikosi ir aukšta kaina“, – sako V. Naujanis.

Kai kurie automobilio ieškantys žmonės sprendžia dilemą – pirkti naujesnį ekonomišką ar senesnį prestižinio gamintojo automobilį, nors jų kaina ta pati.

„Daug kartų teko skaityti, kad už tą pačią sumą išeina senas „Mercedes“ arba naujas „Fiat“. Bet palaukite, lyginkite vienodų klasių mašinas. Jei lyginsime kainas, tai taip, kaina ta pati, bet juk klasė visiškai kita. Be to, reikia lyginti ir komplektacijas“, – sako V. Naujanis.

Specialistas teigia, kad proporcingai daugiausiai nuvertėja labai brangūs ir galingi automobiliai.

„Jei automobilis buvo nenusisekęs, jei jis nebuvo populiarus, jo kaina labai smarkiai krenta. Ypač krenta galingų, neekonomiškų, nors ir labai prabangių automobilių kaina. Pavyzdžiui, aš dabar važiuoju su senu, 2001 metų gamybos 7-os klasės BMW, kuris naujas kainavo apie 100 tūkst. Eur. Dabar mes jį bandome parduoti už 4 tūkst. eurų. Tai paskaičiuokite, koks nuostolis. Ir dar klausimas, kas apskritai pirks tokį automobilį, nors jis tikrai patogus, komfortiškas“, – juokiasi V. Naujanis.

Nesunku paskaičiuoti, kiek nuvertėjo V. Naujanio minimas BMW. Grubiai skaičiuojant, automobilis yra 5840 dienų senumo, o kaina nukrito net 96 tūkst. eurų. Viena diena važiuojant šiuo BMW kainavo apie 16,4 euro, tad per mėnesį automobilio vertė krito po beveik 500 eurų.

„Dabar tokią mašiną gali pirkti tik ukrainiečiai. Jei kalbant rimtai, tai praradimas yra didžiulis – vos ne 100 tūkst. eurų nuvertėjo. Automobilis išvažiavo iš salono ir jo vertė iškart krenta apie 30 proc. Jau pirmomis dienomis tiek prarandama. Žinoma, tada automobilio nuvertėjimas sustoja, sulėtėja. Žymiai didesni praradimai su brangiais automobiliais. Pavyzdžiui, puikiai kainą dabar laiko „Škoda“ automobiliai, nes jie yra labai populiarūs. Tai ir mados dalykas. Kita vertus, jei pasiūla labai išauga, kainos pradeda kristi“, – turgaus dėsnius aiškina V. Naujanis.

Nuolaida vietoj salono mokesčio

Žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius nelinkęs kategoriškai teigti, kad vos išvažiavęs iš automobilių salono modelis praranda nemažą dalį vertės. Be to, daugybę naujų modelių kiekvienais metais išbandantis specialistas pastebi, kad dabar labai dažnai pirkėjai viliojami solidžiomis nuolaidomis.

„Lietuvoje gana dažnas atvejis, kai naujam automobiliui taikomos didžiulės nuolaidos. Būna, kad nuolaida siekia 20 proc. ar net daugiau. Būna tokių išpardavimų, kai atstovai įsigyja per daug automobilių arba nepataiko su komplektacija, automobiliai įstringa ir tai jiems yra rakštis. Tada kažkam korta paeina. Jei ieškai, tikrai gali rasti gerų pasiūlymų“, – sako V. Milius.

Daugybės automobilinių rekordų autorius pastebi kitą dalyką – svarbu ne tik nupirkti automobilį geriausia įmanoma kaina, bet ir laiku jį parduoti, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.

„Vienas dalykas automobilį nupirkti gera kaina. Tačiau ne mažiau svarbus dalykas – automobilį laiku parduoti, nelaikyti per ilgai. Tai dar vienas menas. Pasirodo, visai nemažai menų automobilių versle“, – juokiasi V. Milius.

Istorija

Be jokios abejonės, Lietuvoje populiariausi vokiški automobiliai. Ne itin gerą reputaciją turi Prancūzijos gamintojų mašinos. V. Miliaus teigimu, šiuos stereotipus suformavo neigiamos garsiai nuskambėjusios istorijos.

„Buvo labai daug istorijų, o daugelis dalykų susiję būtent su istorija. Istoriją, ypač blogą, labai sunku išmušti iš žmonių galvų. Istorija prasidėjo labai senai, apie 1987-1988 metus. Aš pats tuo užsiėmiau, tad labai gerai atsimenu. Pradėjome važiuoti į Vakarus ir pradėjome pirkti bet kokias mašinas, nes didelio supratimo išlipę iš „Žigulių“ neturėjome.

Turbūt visi girdėjo tas istorijas, kad naktį girdisi, kaip „Opeliai“ rūdija. Kad ir dabar metų automobilių išrinkus „Mazda CX-5“ kažkas pakomentavo: o dugnas nenukris, kol išvažiuos į sceną? Tai reiškia, kad visa istorija turi didelės reikšmės. Yra nuomonė, kad „Toyota“ yra pati patikimiausia, „Volvo“ – pats saugiausias. Visi gamintojai turi blogą ar gerą istoriją ir visiškai nesvarbu, kad tas „Opelis“ jau šimtą metų neberūdija. Gali greitai bandyti pataisyti padėtį, reabilituotis prieš pirkėją, bet istorija eina tau iš paskos. Tai viena iš sudedamųjų dalių, kodėl, pavyzdžiui, prancūziški automobiliai yra pigesni“, – sako V. Milius.

Tiesa, kartais dėl tėvynainio problemų visiškai nepagrįstai šešėlis krenta ant kitų tautiečių. O visai tai lemia kainą.

„Kai kurių prancūziškų ar itališkų automobilių patikimumas turėjo įtakos. Kartais visai nesvarbu, kad automobiliai tarpusavyje visiškai nesusiję. Tarkime, pats pirmasis „Citroen C5“. Tai buvo absoliuti tragedija. Automobilis byrėjo tiesiog akyse, o visi pirkėjai jau po poros dienų važiavo atgal į servisus. Žinoma, prancūzai labai greitai susigriebė ir padarė „C5“ labai gerą. Na ir kas? Jau niekas nebetiki, o tas šaukštas deguto pakenkė visiems be išimties prancūziškiems automobiliams. Ir visai nesvarbu, kad koks „Peugeot“ su tuo neturi nieko bendro. Visi numoja ranka: ai, čia tas, prancūziškas“, – sako žurnalistas.

Šalis prieš šalį

Specialistai sako, kad vokiečiai vertinami ne tik dėl prestižo. Tai, V. Miliaus teigimu, bene labiausiai išbaigtų modelių gamintojai.

„Vokiečių inžinerija yra labiausiai išbaigta. Tarkime, prancūzų varikliai yra vieni geriausių, jei ne patys geriausi pasaulyje. Vienareikšmiškai. Japonai yra labai konservatyvūs – jie į rinką ateina pavėlavę, bet yra labai patikimi. Jie neeksperimentuoja, kaip prancūzai, su savo pirkėjais. Jie eksperimentuoja patys, todėl vėliau ir ateina. Bet vokiečių viskas yra labiausiai išbaigta. Prancūzai gali padaryti puikų variklį, puikų dizainą, bet gali nepadaryti elementarių smulkmenų, kurios nulūžta po trijų dienų. Sunku suprasti, kodėl jie nepadaro kartais visiškai paprastų dalykų, gal tai mentalitetas. Vokiečiui tvarka yra visur – ir šalyje, ir galvoje“, – sako V. Milius.

Pastaruoju metu žaibiškai į viršų šovė korėjiečių gamintojai, kurių gaminiai taip pat puikiai išlaiko vertę. Tiesa, dabar ir Pietų Korėjos gaminiai nėra pigūs.

„Jie neišradinėja dviračio ir turi pinigų. Jie tiesiog nueina ir samdo tuos pačius vokiečius. Vokiečiai jiems nupiešia ir suprojektuoja mašinas, todėl korėjiečiai turi beveik vokiškas mašinas. Jie samdo galvas. Jie nepuola mokyti visos Europos ir nešaukia, kad dabar korėjiečiai gamins geriausias mašinas pasaulyje. Jie tiesiog nueina, tarkime, į „Audi“ ir persivilioja specialistus pasiūlydami didesnius pinigus. Ir viskas – specialistas vieną dieną dirba „Audi“, kitą dieną dirba jau „KIA“ ir nupiešia lygiai tokią pačią gerą mašiną, kaip „Audi“, – paprastą schemą aiškina V. Milius.

Būtent todėl korėjietiškas mašinas vis labiau vertina visas pasaulis ir lietuviai. Vis dėlto populiarumas lemia mažesnį nuvertėjimą, tačiau didesnę pradinę kainą.

„Dar vienas labai svarbus dalykas, kad korėjietiškos mašinos jau nebėra pigesnės. Žmonės turbūt mano, kad nusipirks gerai atrodančią „KIA“, nes ji kainuos kaip pusė VW. Bet pažiūri ir mato, kad „KIA“ kainuoja ne kaip pusė VW, o kaip visas VW.

Bet kokiu atveju dabar visi automobiliai yra geri. Mano supratimu, tiesiog nebėra vietos prastiems automobiliams. Dabar toks pasirinkimas, tokia konkurencija, tiek klasių, tiek automobilių kepama, kad net mums sunku susigaudyti. Kas 20 dienų kepami nauji modeliai, o kai kada net įkišama į tarpus. Jei bus blogas automobilis, jis bus iškart pasmerktas nesėkmei“, – teigia pašnekovas.

Kartais dviejų tos pačios klasės automobilių bazinės versijos kainos labai panašios, tačiau po kelerių metų modeliai kainuos skirtingai. Kaip pavyzdys, „VW Tiguan“ ir „Peugeot 3008“ modeliai.

„Yra antrinės rinkos poreikiai ir norai. Dažniausiai pirkdami naują automobilį žmonės jį refinansuoja. Tada labai svarbus kriterijus yra automobilio likutinė vertė po tam tikro laiko. Tikrai nemanau, kad „VW Tiguan“ yra kažkuo geresnis už „Peugeot 3008“. Jos yra skirtingos mašinos. Skirtingos dizainu, bet yra abu lygiaverčiai konkurentai absoliučiai. Tačiau sutinku, kad „Peugeot“ po kurio laiko kainuos mažiau, nei VW“, – sako V. Milius.

Komentarai ()