Lietuvoje yra didelė problema su automobiliais: mes stipriai lenkiame pasaulio vidurkį ir tai nieko gero (10)
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį, teigiama pranešime spaudai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Juozas Dautartas apžvelgęs Vilniaus miesto situaciją sako, kad transporto priemonių skleidžiama oro tarša per pastaruosius dešimtmečius užsiėmė dominuojančias pozicijas.
„Aplinkos apsaugos srityje dirbu nuo 1990 m. Jei anksčiau didžiausią oro taršos dalį sudarydavo energetikos ir gamybos pramonės į aplinką išmetami teršalai, tai šiuo metu, kaip rodo tyrimai, beveik 70 proc. jos sudaro transporto priemonių, tarp jų ir asmeninių gyventojų automobilių išmetamos kenksmingos medžiagos“, – sako ekspertas.
Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra dyzeliniai automobiliai, kurie ypač teršia orą. „Regitros“ ir „Autotyrimų“ duomenimis, trys iš keturių pastoviai registracijai įvežamų į mūsų šalį automobilių yra dyzeliniai, jų rinkos dalis praėjusias metais sudarė beveik 75 proc. Dyzeliniai automobiliai į aplinką išmeta daugiau kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros dioksido.
„Vienareikšmiškai, pavojingiausi aplinkai yra dyzeliniai ir daugialitražiai automobiliai. Mūsų šalies vairuotojai važinėja senais automobiliais, jie yra neekonomiški, naudoja daug kuro ir labai teršia aplinką. Šiuo metu skaičiuojama, kad beveik 15 proc. automobilių viršija nustatytus taršos normatyvus“, – sako J. Dautartas.
Europos valstybės imasi priemonių – griežtina reikalavimus jų viduje važinėjantiems automobiliams. Nuo kitų metų Norvegija planuoja neįleisti dyzelinių automobilių į sostinės – Oslo – teritoriją, siekdama sumažinti oro taršą. Norvegija, kartu su Švedija ir Islandija siekia tapti nulinės emisijos šalimis – nepaliekančiomis CO2 pėdsako ir nekeliančiomis šiltnamio efekto pavojaus aplinkai.
J. Dautartas sako, kad asmeninių automobilių gyventojai greičiausiai neatsisakys, tačiau šylant orams galima dažniau rinktis alternatyvius judėjimo būdus: viešąjį transportą, dviratį, vaikščiojimą.
„Žinoma, žmonės turi įvertinti ir savo galimybes – paskaičiavę greičiausiai suprastų, kad ir jų kišenei, ir aplinkai naudingiau įsigyti naujesnį ir mažiau kuro suvartojantį automobilį. Jei gali sau leisti, ir elektromobilį ar hibridą. Manau, visuomenė darosi sąmoningesnė ir toks scenarijus jau netolima ateitis“, – pastebi specialistas.
Elgesio pokyčių eksperimentas „Misija – 0“ skatina susimąstyti apie kiekvieno žmogaus kasdienių įpročių įtaką aplinkai. Eksperimente dalyvauti galima užsiregistravus iniciatyvos tinklalapyje. 30 dienų reikės fiksuoti suvartojamos energijos rodmenis: automobilio kuro sąnaudas, elektros kiekį, o kitas 30 – stengtis šiuos skaičius pagerinti, įgijus žinių ir šiek tiek pakeitus gyvenseną. Tai padės suprasti, kiek įtakos aplinkai turi viena kelionė automobiliu ar nakčiai budėti paliekami buitiniai prietaisai.
Šiuo metu Vilniuje jau vyksta „Misija – 0“ organizuojami aplinkosaugos ekspertų susitikimai su daugiabučių namų bendruomenėmis, kurių metu pristatoma aplinkos taršos situacija šalyje, suteikiama praktinių žinių ir dalijami patarimai, kaip keisti elgesį, kad mažiau kenktume aplinkai.
