Prancūzija keičia didžiausią leistiną maksimalų greitį dviejų juostų keliuose - galite palyginti su Lietuva ir kitomis šalimis (13)
Leistiną maksimalų greitį dviejų juostų keliuose nuo 90 iki 80 km per valandą sumažinusi Prancūzija prisijungė prie Europos šalių, kuriose ši riba yra mažiausia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu 90 km per valandą greičio riba dviejų juostų keliuose be skiriamojo atitvaro galioja Albanijoje, Baltijos šalyse, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Makedonijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje.
Kitose šalyse ši riba gali svyruoti nuo 70 iki 100 km per valandą.
Kitos šalys
Vokietijoje leistinas maksimalus greitis dviejų juostų keliuose už miesto ribų yra 100 km per valandą. Greitkeliuose greitis neribojamas, tačiau iš tiesų vidutinis greitis dėl kelio remonto darbų siekia apie 120 km per valandą.
Austrijoje dviejų juostų keliuose maksimali riba yra 100 km per valandą, o greitkeliuose – 130 km per valandą.
Didžiojoje Britanijoje maksimalus greitis dviejų eismo juostų keliuose yra 60 mylių per valandą (96,6 km per valandą), o greitkeliuose – 70 mylių per valandą.
Airijoje visuose nacionaliniuose keliuose, įskaitant ir dviejų juostų kelius, maksimalus leistinas greitis yra 100 km per valandą. Antrinės reikšmės keliuose galioja 80 km per valandą riba, o greitkeliuose greitis neturi viršyti 120 km per valandą.
Lenkijos greitkeliuose maksimalus leistinas greitis siekia 140 km per valandą, o kituose keliuose – 90–100 km per valandą.
Griežčiausios šalys
Švedijoje maksimalus leistinas greitis už miesto ribų paprastai siekia 70 km per valandą, o greitkeliuose – 110–120 km per valandą. Kai kurie regionai dviejų juostų keliuose pernai nustatė 80 km per valandą apribojimus.
Belgijoje leistinos ribos skiriasi priklausomai nuo regionų. Flandrijoje leistinas maksimalus greitis dviejų juostų keliuose pernai sausį buvo sumažintas iki 70 km per valandą, tačiau Valonijoje ir sostinės Briuselio regione galioja 90 km per valandą riba.
80 km per valandą maksimalus leistinas greitis galioja ir Bosnijoje, Kipre, Danijoje, Suomijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Greičio apribojimų ir mirtingumo ryšys
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, kai kuriose šalyse, kaip antai Švedijoje, yra ir labai mažas mirtingumas keliuose – 2,6 žuvusio žmogaus šimtui tūkstančių gyventojų 2015 metais, – ir galioja griežčiausi greičio apribojimai.
Tačiau nedidelis mirtingumas yra ir Vokietijoje (4,2), Britanijoje (2,8) bei Airijoje (3,5), nors čia leistinas greitis dviejų juostų keliuose yra 100 km per valandą.
Prancūzija su 5,2 žuvusio žmogaus šimtui tūkstančių gyventojų rodikliu atitinka Europos vidurkį.
Didžiausias mirtingumas keliuose yra Rumunijoje (9,6) ir Bulgarijoje (9,9). Maksimalaus greičio ribos čia atitinka Europos vidurkį: 90 km per valandą antrinės reikšmės keliuose Bulgarijoje ir 90–100 km per valandą Rumunijoje. O greitkeliuose abiejose šalyse galioja 130 km per valandą limitas.
Didelis mirtingumas keliuose iš dalies siejamas su prasta kelių kokybe ir su tuo, jog važinėjama senesniais automobiliais.
Prancūzai pasipiktinę dėl greičio ribos sumažinimo
Automobilių kelias „Nationale 7“ užima ypatingą vietą prancūzų gyvenime ir yra švelniai vadinamas „atostogų greitkeliu“. Ištisos kartos juo važiuodavo į šalies pietus atostogų prieš tai, kai kelių juostų greitkeliai tapo įprastu reiškiniu.
Tad nenuostabu, kad 2015 metais valdžios priimtas sprendimas bandymo tikslais leistiną maksimalų greitį trijose kelio atkarpose sumažinti nuo 90 iki 80 kilometrų per valandą gerokai papiktino vairuotojus.
Praėjus trejiems metams, dalis vairuotojų jau pritaria pokyčiui, tačiau daugelis ir toliau pykta.
„Vakar važiavau 80 km per valandą greičiu ir vos neužmigau“, – sakė vietos verslininkas Gerard'as Laguette'as (Žerarasr Laetas), važiavęs 20 kilometrų į Prancūzijos pietryčius.
Tačiau tokie skundai – o apklausos rodo, kad 74 proc. vairuotojų nepritaria sprendimui, – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) neprivertė apsigalvoti ir atsisakyti planų nuo sekmadienio leistino maksimalaus greičio ribas sumažinti visoje šalyje.
Pareigūnai sako, kad tik tokiu būdu galima sustabdyti nerimą keliančiu greičiu augantį mirčių keliuose skaičių. Pernai šalies keliuose žuvo 3,684 tūkst. žmonių.
Iš viso numatoma leistiną maksimalų greitį iki 80 km per valandą sumažinti 400 tūkst. kilometrų dviejų juostų kelių be atitvarų, kurių pakelės dažnai yra nusodintos medžiais. Tokiu būdu siekiama kasmet išgelbėti 400 gyvybių ir 30 proc. sumažinti automobilių išmetamų dujų kiekį.
Tačiau kritikai tokias priemones pavadino „Paryžiaus snobizmu“ ir dar vienu įrodymu, kad E. Macronas yra „turtingųjų prezidentas“, neatsižvelgiantis į paprastų rinkėjų nuogąstavimus.
Kai kas mano, kad greičio ribos sumažinimas tėra lengvas būdas papildyti iždą, gaunant lėšų iš baudų už greičio viršijimą.
