Kažkada Uber autonominiai automobiliai buvo kompanijos ateitis ir visiems kėlė susidomėjimą. Dabar jie kelia vien galvos skausmą - kodėl viskas pasikeitė ir ką su jais daryti? (9)
Ar Uber autonomobiliams išmušė paskutinioji? Kompanijos vadovybė nežino, ką daryti su autonominių automobilių departamentu
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo daugybės konkurentų (jei neskaitysime Lyft) Uber išsiskiria padaliniu, užsiimančiu bepiločių automobilių vystymu. Atrodytų, jo laukia didelė sėkmė: mašinos be vairuotojų važinėja po JAV valstijas ir miestus. Reaguodama į pagrindinio savo konkurento, Alphabet holdingui priklausančios Waymo planus pradėti pirmąją bepiločių taksi tarnybą, netgi pažadėjo nupirkti dešimtis tūkstančių autonomobilių. Be to, Uber inovacijų padalinys vadintas kompanijos gelbėjimosi ratu nuolatinių skandalų jūroje.
Tačiau prasidėjo problemos. 2017 metų rudenį Waymo padavė Uber į teismą, kaltindama autonomobilių technologijų vagyste ir pareikalavo sumokėti 2,6 milijardus dolerių – jai tai yra didžiuliai pinigai. 2018 metų vasarį pavyko susitarti – dalinimosi paslaugos generalinis direktorius Dara Khosrowshahi sureguliavo ieškinį ir atsiprašė Waymo, pažadėjęs kaip kompensaciją sumokėti vos $245 mln.
Kaip rašoma naujame New York Time tyrime, vos 2017 metų rugpjūtį į kompaniją atėjęs Khosrowshahi autonominių automobilių kūrimo padalinį rengėsi išardyti, kad nebūtų tuščiai leidžiami pinigai. Bet po pusmečio, atvykęs į Pitsburge vykusį valdybos susirinkimą, persigalvojo. Jam ir Uber vadovybei padarė įspūdį autonomobilių pasiekimai bandymuose. Jie išvyko tvirtai įsitikinę, kad kompanijai ir toliau reikia vystyti autonomobilius.
Uber netgi norėjo iki metų gali pradėti bepilotę taksi tarnybą (to siekia Waymo, jos paslauga veikia bandymo režimu). Kad tai įvyktų, remiantis vidiniais kompanijos dokumentais, kad gautų valdžios leidimą, mašinoms Arizonoje reikėjo greitai įveikti reikiamą ridą.
Tačiau vos po kelių dienų nuo susirinkimo Pitsburge, įvyko didžiausia autonomobilių padalinio katastrofa. Bepilotis automobilis Arizonoje užmušė žmogų – tai buvo pirmasis toks nutikimas istorijoje. Visi tolesni automobilių bandymai buvo pristabdyti. Neseniai jie grįžo į Pitsburgo gatves, tačiau kol kas jas valdo žmogus.
NYT rašo, kad šis incidentas tapo Uber inovacijų padalinio vystymosi lūžio tašku. Jo likimas dabar neaiškus. Vadovybės nuomonės pasidalino į dvi stovyklas: vienas spaudžia Khosrowshahi, kad šis inicijuotų padalinio pardavimą, o kita tvirtina, kad vardan kompanijos ateities autonomines technologijas reikia vystyti. Be to, iš padalinio išėjo keli svarbiausi inžinieriai.
Beje, pats Uber vadovas iki šiol negali apsispręsti, kaip reikėtų pasielgti. Laikraščio duomenimis, pastaraisiais mėnesiais Uber pradėjo derėtis dėl galimo bendradarbiavimo su automobilių gamintojais. NYT šaltiniai teigia, kad kompanija savo bepilotę technologiją norėjo tiekti Toyota.
Khosrowshahi autonomobilių temos kol kas šalinasi. Dar balandį jis sakė, save valdantys automobiliai – ateitis, o kompanija už šią technologiją stato. Bet jau gegužę pareiškė visiškai kitokią poziciją: gal Uber bepilotė technologija ir reikalinga, tačiau šis tikslas vertinamas „neutraliai“. Negana to, kompanijos vadovas neatmetė galimybės, kad Uber gali imti naudotis netgi kitų šios srities programuotojų paslaugomis.
Uber spaudos tarnyba tvirtina, kad kompanija šios srities darbus tęsia. „Dabar visa komanda sutelkė dėmesį į saugumą ir autonominiu režimu veikiančių automobilių grąžinimą į gatves“, – sakoma oficialiame kompanijos atsakyme, kur tvirtinama, kad bepilotės technologijos – pagrindinis tikslas.
Vienas kompaniją palikęs inžinierius Donas Burnettas (jis buvo vienu iš bepiločių sunkvežimių kūrimu užsiėmusios kompanijos Otto įkūrėjų; 2016 metais ją nupirko Uber) mano, kad dalinimosi tarnyba veikiausiai ir toliau autonominių automobilių technologiją tobulins. Jis sako, kad ji buvo ilgai kurta ir jai išleisti „milžiniški pinigai“.
Tačiau Uber investuotojų požiūris kitoks. Rugpjūčio viduryje, kaip rašė leidinys Information, bepiločių technologijų padalinį jie patarė parduoti. Problemos esmė – jis lig šiol neneša pajamų, o kiekvieną ketvirtį jam išleidžiama 125 – 200 milijonų dolerių, o tai yra 15 – 30 % kompanijos nuostolių. Information vertinimu, programai jau išleista 2 milijardai dolerių.
republic.ru