Jamesas Dysonas, britų milijardierius, kurio vardą tikriausiai esate girdėję dėl aukštos kokybės dulkių siurblių, rankų bei plaukų džiovintuvų, portalui Autocar.co.uk atskleidė, kodėl žlugo jo labai toli pasistūmėjęs elektromobilio projektas.

Pats Dysonas 2017 metais kompanijos viduje išplatino pranešimą, jog jo inžinierių grupė jau porą metų kuria elektromobilį. Tuomet buvo skelbiama, kad Dysono elektromobilis rinkoje pasirodys jau 2021 metais. 2018 metais Dysonas atskleidė, kad planuose - net trys elektromobiliai. Tačiau pernai paskelbta, kad 3 milijardus dolerių prarijęs projektas atšaukiamas - Dysono elektromobilių nesulauksime.

Investicijos į „Dyson“ elektromobilį buvo labai rimtos, prie projekto dirbta bent ketverius metus. Taigi, kaip galite įsivaizduoti, pasistūmėta buvo labai toli. Tiesą sakant, pirmasis „Dyson“ elektromobilis jau buvo praktiškai paruoštas masinei gamybai. Vienintelė priežastis atšaukti projektą buvo didelė elektromobilio kaina. Dysonas apskaičiavo, kad jo elektromobilis būtų tiesiog per brangus - jo niekas nepirktų, nepaisant visų technologijų, kokybės ir dizaino. Šis automobilis būtų kainavęs mažiausiai 170 tūkstančių eurų.

Interviu žurnalui Autocar.co.uk Dysonas atskleidė, kad viena iš priežasčių, kodėl jo elektromobilio projektas žlugo - didžiųjų automobilių gamintojų galimybės. Verslininkas įsitikinęs, kad didieji gamintojai savo elektromobilių kainą mažina benzininių ir dyzelinių automobilių sąskaita. Ir tai iš tikrųjų yra tiesa. Visos tradicinės automobilių kompanijos į elektromobilius investuoja tuos pinigus, kuriuos uždirbo pardavinėdamos įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais. Be to, tų senamadiškų automobilių pardavimai užtikrina būtiną pelningumą, kuris leidžia gamintojams mažinti elektromobilių kainą, jei to prireikia.

O kaip „Tesla“? „Tai veikia ir „Tesla“, bet jie bent jau gali pasinaudoti Elono Musko milijardais“, situaciją pakomentavo Dysonas. Negalima paneigti, kad „Tesla“ turi milžinišką gerbėjų ratą, o ir pats Muskas turi beveik organizuotą religiją primenantį gerbėjų ratą. „Dyson“ elektromobiliui tiesiog būtų per sunku žengti į rinką.

Dysonas atskleidė, kad projektas greičiausiai būtų įgavęs kūną po kelerių metų. Tačiau tam būtų reikėję dar didesnių investicijų. Verslininkas teigė, kad visi komponentai kainavo beprotiškus pinigus. Pirmasis „Dyson“ elektromobilis turėjo 8500 baterijų celes, kiekviena iš jų turi po du lazeriu privirintus elektrodus. Joms reikia ir aušinimo sprendimo, ir valdymo elektronikos, ir įkrovimo sistemos, ir kitų priedų. Ir tai - tik baterijos, o kur dar varikliai, kėbulas ir taip toliau.

„Dyson“ elektromobiliai galiausiai būtų naudoję kompanijos sukurtas kietojo elektrolito baterijas. Jos yra lengvesnės ir patikimesnės. Gera žinia ta, kad „Dyson“ jas kuria ir toliau, nors jos į „Dyson“ elektromobilius jau nepateks. Tačiau paklaustas, kuo didžiavosi labiausiai, Dysonas baterijų nepaminėjo - jis teigė, kad labiausiai didžiuojasi ratais.

Pirmasis „Dyson“ elektromobilis būtų turėjęs didžiulius ratus, sumontuotus kėbulo kampuose. Didesni ratai būtų sumažinę riedėjimo pasipriešinimą ir suteikę papildomo patogumo. Kadangi šis sprendimas nėra susijęs tik su elektromobiliais, Dysonas jį laiko tika inovacija.

Galiausiai, Dysonas paminėjo, kad bandė projektą parduoti, bet niekas juo nesusidomėjo - užbaigtas elektromobilis būtų buvęs per brangus. Keli prototipai buvo pagaminti - jie atsidur „Dyson“ muziejuje. Dalis įrangos bus parduota - Dysonas teigia, kad galbūt pavyks parduoti valdomo klimato kamerą - laboratoriją, kurioje galima imituoti skirtingas orų sąlygas, kas yra svarbu bandant įvairias medžiagas. Jei jos niekas nepirks, ji liks kitiems „Dyson“ produktams bandyti.

Dysonas paminėjo, kad jį vis tiek domina transportas ir galbūt ateityje jis vėl investuos į šią sritį.

Skaitant interviu neapleidžia jausmas, kad „Dyson“ apžiojo daugiau nei galėjo nukąsti. Taip, elektromobiliai yra brangūs ir didesnės kompanijos turi pranašumą, nes pelnu iš vienų produktų gali finansuoti kitus. Tačiau jau pats pirmasis „Dyson“ elektromobilis būtų turėjęs daugybę inovacijų, įskaitant baterijų aušinimą, greitąjį krovimą, itin lengvas kompozitines medžiagas, kompaktišką, salono erdvę tausojančią konstrukciją ir taip toliau. Galbūt kiek paprastesnis automobilis būtų leidęs į rinką žengti paprasčiau?

Komentarai (1)