Ar elektrinės transporto priemonės teršia mažiau? Atsakymas ne toks jau paprastas ()
Pastaraisiais metais gatvėse atsiranda vis daugiau elektra varomų transporto priemonių. Ir tai nestebina, nes klimato kaita skatina šalių vyriausybes ieškoti sprendimų, kaip sumažinti poveikį aplinkai. Elektromobiliai – vienas iš pagrindinių būdų, kurio dėka automobilių pramonė gali apkarpyti išmetamų teršalų kiekį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelių transportui tenka 75 proc. anglies dvideginio (CO2) emisijos, kurią į aplinką išmeta transporto pramonė (lėktuvai – 10 proc.), ir sukuria 21 proc. pasaulyje išmetamo CO2 kiekio.
Ar elektrinės transporto priemonės yra geriausias būdas sumažinti pasaulyje išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiekti nulinę taršą? Atsakymas būtų taip ir ne, rašo newseu.cgtn.com. Akivaizdu, kad elektrinės transporto priemonės per visą jų naudojimo ciklą yra gerokai mažiau teršiančios nei benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, tačiau mažesnė tarša nereiškia, kad apskritai nėra taršos ir elektromobiliai taip pat neteršia aplinkos.
Įprasta transporto priemonė turi vidaus degimo variklį, kuris, degindamas iškastinį kurą, pagamina energiją automobiliui judėti. Benzininiai ir dyzeliniai automobiliai išmeta į aplinką CO2, t. y., išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, turinčias įtakos klimato pokyčiams. Maža to, ore tvyrantys toksiški garai gali patekti giliai į žmonių plaučius ir net sukelti ligų, pavyzdžiui, vėžį. Elektra varomo automobilio baterija kaupia elektros energiją, kuri maitina elektros variklį. Elektra varomos transporto priemonės neišmeta jokių išmetamųjų dujų važiuojant, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija susidaro kitose šių transporto priemonių gamybos dalyse.
Kada elektromobiliai kenkia aplinkai?
Elektrinės transporto priemonės sulaukia bene daugiausiai kritikos dėl to, kad jų gamybai reikia 1,5 karto daugiau energijos nei įprastiems automobiliams pagaminti. Visgi, prieš darant išvadas svarbu įvertinti visą elektrinės transporto priemonės gyvavimo ciklą ir bendrą išmetamų teršalų kiekį per visą jos eksploatavimo laiką, t. y., įvertinti tokius veiksnius, kaip išteklių gavyba, žaliavų perdirbimas ir pagaliau, kokį anglies pėdsaką turi pačios transporto priemonės gamyba.
Elektromobilių ličio jonų baterijoms pagaminti reikia daug retų iškastinių žaliavų, kaip litis, nikelis ir kobaltas, kurias iškasus būtina rafinuoti ir tik tada panaudoti baterijų gamyboje. Šis procesas dėl vandens, šilumos ir sterilių sąlygų reikalauja itin daug energijos. Be to, dauguma šių medžiagų išgaunama už Europos Sąjungos ribų, sunkoka užtikrinti, kad tokios medžiagos kaip kobaltas būtų iškasamos etiškai, saugiai ir nedarant žalingo poveikio aplinkai.
Tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kur gaminama didelė baterijų dalis, elektros energijos gamyba labai priklauso nuo anglies, o tai padidina išmetamų CO2 dujų kiekį baterijų gamyboje. Naujausia IVL Švedijos aplinkos tyrimų instituto ataskaita parodė, kad gamyboje vienos ličio jonų baterijos kilovatvalandė išmeta vidutiniškai nuo 61 iki 106 kilogramų CO2 ekvivalentų. Tai reiškia, kad tiek baterijų, tiek visos elektrinės transporto priemonės surinkimo linija gamyboje skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Išmetamųjų teršalų kiekis priklauso dar ir nuo to, kokioje šalyje elektrinė transporto priemonė naudojama ir įkraunama. Kuo šalyje naudojama švaresnė elektros energijos rūšis, pavyzdžiui, energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o ne iš iškastinio kuro, tuo mažiau pagaminama išmetamų teršalų įkraunant elektromobilį ir jis naudojamas ekologiškiau.
Eksploatacijos pabaiga
Visgi, elektrinės transporto priemonės eksploatacijos pabaiga turi mažiausią poveikį bendrai išmetamai emisijai. Maža to, atsiranda gerų galimybių sumažinti poveikį klimatui. Kodėl?
Pirma, naudotų baterijų metalų perdirbimas mažina naujų žaliavų poreikį. Šiuo metu Europoje kobaltas, nikelis ir varis perdirbami gana efektyviai, priešingai nei litis, kurio perdirbimo mastas nėra didelis dėl didelių perdirbimo išlaidų, palyginti žemų žaliavų kainų ir nedidelių surinktų baterijų kiekių, konstatuojama švedų ataskaitoje.
Didžiausio pasaulyje aplinkosauginio tinklo „Friends of the Earth Europe“ duomenimis, Europos rinkoje surenkama tik 5 proc. ličio, o likusi dalis buvo arba sudeginta, arba išmesta į sąvartynus ir tai kenkia aplinkai.
„Tačiau vis labiau populiarėjančios elektrinės transporto priemonės ir naujos technologijos, skirtos geriau pakartotinai naudoti ir perdirbti baterijas bei automobilių komponentus, gali padėti sumažinti naujų žaliavų gavybos poveikį aplinkai. Kita vertus, Europos Komisija (EK) siekia, kad pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surenkamos ir perdirbtos visos, kad būtų išgautos vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas ir taip taupomi gamtos ištekliai“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
EK prognozuoja, kad baterijų paklausa iki 2030 metų išaugs 14 kartų, o daugiausia dėl elektra varomo transporto.