Automobilis, simbolizavęs visą Jugoslaviją ir pramintas „blogiausiu automobiliu istorijoje“ – legendinis „Yugo“: buvo pardavinėjamas net JAV (Foto, Video) (2)
„Kodėl „Yugo“ turi šildomą galinį langą? Nes, kai jį stumiate, rankos nešąla! Tokių ir panašių juokelių galima aptikti apie transporto priemonę iš buvusios Jugoslavijos, kuri buvo gaminama nuo 1980 metų lapkričio ir taip pat buvo eksportuota į daugelį šalių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Yugo“ buvo mažas automobilis, pagamintas buvusioje Jugoslavijoje, amerikiečių sąmonėje išlikęs kaip labiausiai nevykęs automobilis istorijoje. Prastai sukonstruotas, bjaurus ir pigus, jis daug ilgiau išgyveno kaip anektodų herojus, nei kaip transporto priemonė keliuose.
Automobilis sulaukė daug kritikos dėl jo dizaino ir patikimumo; istorikas Jasonas Vuicas pavadino jį „blogiausiu automobiliu istorijoje“.
„Yugo“ taip pat buvo vadinamas „Zastava Koral“, nes jį sukūrė Jugoslavijos „Zastava Automobiles“ korporacija. Tačiau „Zastava“ atsirado gerokai anksčiau nei susikūrė komunistinė Jugoslavija.
Įmonė įkurta dar 1853 m. Kragujevace, dabartinėje Serbijoje, iš pradžių buvo ginklų gamintojas, kuris vėliau išsiplėtė ir gamino „Ford“ pagrindu sukurtus sunkvežimius Karališkajai Jugoslavijos kariuomenei iki nacių invazijos į Jugoslaviją 1941 m.
Po karo „Zastava“ ėmė semtis įkvėpimo iš kaimyninės Italijos automobilių gamintojo FIAT. Pirmieji keleiviniai modeliai buvo pagaminti 1953 m. rugpjūčio 26 d., naudojant FIAT licencijuotą dizainą.
Pirmasis „Zastavos“ sukurtas modelis buvo sedanas „Milletrecento“ („tūkstantis trys šimtai“), varomas 1300 cm3 darbinio tūrio variklio. Vieni sėkmingiausių modelių buvo pagaminti pagal FIAT 128 modelį, parduodami skirtingais pavadinimais: „Zastava 101“, „Zastava 128“, „Zastava 311“, „Zastava Skala“ ir kt.
Geležinei uždangai padalinus Europą, „Zastava“ netrukus aprūpino visas Rytų Europos šalis. Be to, buvo ir tolimesnių rinkų, tokių kaip Kinija ir Egiptas.
Kaip ir kitos įmonės, kuriose dalyvavo FIAT (pvz. SEAT ir „Lada“), „Zastava“ taip pat siekė sukurti nepriklausomus automobilius, atitinkančius vietos rinkos reikalavimus, remiantis tiekiamais techniniais komponentais.
1977 m. buvo sukurtas pirmasis prototipas, o net ir šiandien nėra visiškai aišku, kiek pagalbos serbų inžinieriai gavo iš Italijos projektavimo ir konstravimo etape. Teigiama, kad FIAT jau svarstė sutrumpintą 128 modelio versiją, tačiau galiausiai atmetė ją ir nusiuntė dizainą „Zastavai“.
Prireikė dar trejų metų, kol prasidėjo serijinė gamyba. Pavadinimas „Yugo“ turėjo nurodyti automobilio kilmę. Vis dėlto, kai kuriose šalyse automobilis niekada nebuvo oficialiai vadinamas „Yugo“, o „Zastava Koral“.
Nedidelis automobilis nebuvo galingas – jame buvo montuojami varikliiai nuo 0,9 l iki 1,3 l. Skirtingos automobilio versijos, turėjusios skirtingus variklius prie pavadinimo „Yugo“, buvo žymimos skaitmenimis – 45, 55, 60, 65 ir t.t.
„Yugo“ buvo eksportuojamas ne tik į socialistinio bloko šalis, bet ir Jungtinę Karalystę (kurios rinkai 1981 m. pasirodė dešiniavairė versija) ir JAV (nuo 1985 metų). Nuo 1985 iki 1991 m. JAV buvo parduota daugiau kaip 161 000 „Yugo“.
Nepaisant to, net geriausi „Yugo“ pavyzdžiai niekada nepateisino Vakarų Europos ir JAV klientų lūkesčių. Nors minkšti prietaisų skydeliai, oro pagalvės ir daugelis kitų komforto variantų ten jau buvo standartinė įranga, „Yugo“ ir toliau išlaikė savo bazę nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nepaisant to, daugelis mechanikų ir net „Zastavos“ gamyklos darbuotojai sutinka, kad „geriausi“ „Yugo“ buvo pagaminti nuo 1988 m. iki 1991 m. pradžios. Kokybės kontrolė buvo gera; buvo keliami aukšti plastiko kokybės, sėdynės audinio ir interjero standartai.
Devintajame dešimtmetyje net pasirodė „Yugo“ kabrioletas, Teigiama, kad tai buvo bandymas ištraukti įmonę iš blogų laikų, nes ekonominė situacija Jugoslavijoje vis blogėjo.
1988 m. pasirodė sportinė „Yugo“ versija žinoma kaip „Yugo GVS“, kuris savo laiku buvo labai sportiškas modelis. Per daugelį metų jis tapo labai populiaria lenktynine transporto priemone.
Kai 1991 m. prasidėjo karas Jugoslavijoje ir dėl to pastebimai sumažėjo gamybos proceso kokybė, modelio reputacija buvo galutinai sugriauta. Kadangi įvairūs komponentai atkeliaudavo iš Slovėnijos ir Kroatijos, kurios paskelbė nepriklausomynę ir su kuriomis likusi Jugolsavija kariavo, nuo 1992 m. transporto priemonės turėjo būti renkamos iš likusių dalių. Dėl to klientai dažnai gaudavo automobilį su mėlynu prietaisų skydeliu, rudu vairu ir skirtingai apmuštomis sėdynėmis, o spidometras taip pat rodydavo mph (mylios per valandą), o ne km/h.
Po pilietinio karo padėtis vėl pradėjo gerėti, tačiau kai dėl Kosovo karo 1999 m. Kragujevaco gamyklą subombardavo NATO aviacija, nes ten vis dar buvo įsikūrusi pagrindinė ginkluotės įmonė. Tačiau bombos pataikė į automobilių gamybos liniją, o ne ginkluotės cechus.
Paskutinis, kiek modernizuotas, „Yugo“ nuo konvejerio nuriedėjo 2008 m. o „Zastava“ gamykla buvo parduota FIAT.
