Muzikos mokymas yra laiko švaistymas? Naujas tyrimas rodo ką kitą (5)
Nors daugybė vaikų noriai mokosi muzikos, vis dar gyvuoja nuomonė, kad tai - laiko švaistymas. Ar mokykloje tikrai reikalingos muzikos pamokos? Ar ne geriau būtų tą laiką panaudoti matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokymui? Naujas tyrimas iš Britų Kolumbijos universiteto atskleidė, kad yra ne visai taip.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaikų smegenis reikia stimuliuoti visais įmanomais būdais. Muzikos mokymas, kaip rodo šis naujas tyrimas, padeda lavinti vaikų pažintinius gebėjimus, o tai pastebima ne tik sėdint prie muzikos instrumentų, bet ir matematikos egzaminuose. Tyrimo metu mokslininkai analizavo 112 tūkstančių Kanados moksleivių duomenis ir akademinius pasiekimus. Tyrimas parodė, kad tie, kurie mokėsi muzikos, ženkliai geriau pasirodė ir kituose egzaminuose, tokiuose kaip matematika.
Tik 13 % iš tų 112 tūkstančių mokinių 10-12 klasėse praktiškai mokėsi muzikos - kai kurie dainavo, kiti grojo pianinu, pučiamaisiais ar kitais instrumentais. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad į tą muzikos studentų kategoriją neįtraukti tie, kurie mokėsi groti gitara ar tiesiog lankė teorines muzikos pamokas. Teorinės muzikos pamokos nereikalauja mokytis kurti muziką ar groti, o gitara mokslininkams pasirodė kaip per daug paprastas instrumentas, dažniausiai nereikalaujantis įsigilinimo ir gilesnio muzikos išmanymo.
Mokslininkai pastebėjo, kad tie mokiniai, kurie į muziką buvo įsitraukę labiausiai, geriau pasirodė visose kitose mokslų srityse. Ypač gerai sekėsi tiems, kurie ne dainavo, o grojo kokiu nors instrumentu. Mokslininkai apskaičiavo, kad tie, kurie ilgus metus mokėsi groti, o vėliau, aukštesnėse klasėse pateko į mokyklos grupę ar orkestrą, savo matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos įgūdžiais visais akamediniais metais lenkė savo bendraamžius.
Tačiau kodėl taip yra? Kuo muzikos mokymasis padeda siekti geresnių rezultatų moksluose? Peteris Gouzouasisas, tyrimo autorius, turi neblogą paaiškinimą: „Kad galėtų groti grupėje, mokinys turi išmokti skaityti natas, išlavinti savo rankų akių ir proto koordinaciją bei komandinio darbo įgūdžius. Tai gerina vaikų kognityvines galimybes.“
Ir iš tiesų, muzika lavina protą ir reikalauja nemažai pastangų. Mokiniai turi gebėti susikaupti, įsiminti tam tikras veiksmų sekas, klausytis mokytojų ir savo draugų. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai mokinius išmoko mokytis, o šie įgūdžiai tikrai praverčia ir kitose pamokose.
Mokslininkai teigia, kad šis tyrimas įrodo, kad valstybinės investicijos į muzikos mokymą nėra pinigų švaistymas. Argumentas „mums nereikia daugiau muzikantų, mums reikia daugiau inžinierių“ nėra tikslus - muzikos mokymas padeda geriau įsisavinti ir matematiką. Vaikų protus iš tikrųjų reikia stimuliuoti ir plėsti visokiomis priemonėmis.