Vienas iš penkių transplantacijos laukiančių vaikų miršta, nes transplantacijai tinkamos širdys yra tiesiog išmetamos - kodėl taip vyksta ir ką siūloma keisti (1)
Širdies transplantacijos laukiančiųjų sąrašas yra gerokai didesnis nei donorų. Skaičiuojama, kad penktadalis transplantacijos laukiančių vaikų taip ir miršta nesulaukę širdies. Mokslininkai dabar mano, kad tai yra dėl netinkamų donorų atrankos standartų - transplantacijai tinkamos širdys yra tiesiog laidojamos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei nesate informavę savo artimųjų apie savo norą tapti organų donoru ar neturite donoro kortelės, reikėtų apie tai susimąstyti. Mirusiam žmogui sveiki organai jau nebėra reikalingi, o štai likusiems - jie gyvybiškai svarbūs. Tačiau nemažai širdžių (ir kitų organų) dažnai yra atmetamos kaip rizikingos. Pati širdies transplantacija yra pakankamai rizikinga operacija, todėl norima užtikrinti, kad pacientas turės kiek įmanoma didesnius šansus išgyventi.
Pavyzdžiui, vyresnių žmonių širdys retai laikomos tinkamomis transplantacijoms. Taip pat atsisakoma ir nuo insulto mirusių žmonių širdžių. Galiausiai, gaivinimas širdį taip pat paverčia per daug rizikinga transplantacijai. Tiesa, jų atsisakoma ne visada - aukštesnės rizikos organas ne visada yra atmetamas. Atmetamos tos širdys, kurios yra pažeistos ligų, traumų ar operacijų.
Tačiau dabar mokslininkai mano, kad tai yra ydinga praktika. Jie išanalizavo šimtus transplantacijų, įvykdytų vaikams, ir nepastebėjo jokio skirtumo tarp aukštos ir žemos rizikos širdžių transplantacijų sėkmės. Tai yra, ir tie vaikai, kurie gavo vadinamas rizikingas širdis, ir tie, kurie gavo sveikas, pasižymėjo vienoda išgyvenimo statistika.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad iki šiol nėra objektyvių kriterijų, kurie leistų nustatyti, kuri širdies iš tikrųjų yra aukštos rizikos. Jau egzistuoja įvairios technologijos, tokios kaip virtualios operacijos, 3D modeliavimas ir dirbtinio intelekto algoritmai, galintys greitai analizuoti praeitų operacijų sėkmingumo statistiką, suteikiančios galimybę idealiai parinkti tinkamą donorą tinkamam recipientui.
Nemažai širdžių vaikams neatitenka ir dėl dydžio. Ne širdies, o donoro dydžio. Kai gyvybė matuojama minutėmis dažnai nusprendžiama, kad didesnis donoras turės didesnę širdį, kuri vaikui tiesiog nebus tinkama. Vėlgi, jau egzistuoja technologijos, kurios šią problemą išspręstų.
Tačiau mokslininkai yra kupini vilties. Ryanas Mooreas, vienas iš prie tyrimo prisidėjusių gydytojų, pakomentavo rezultatus: „Jei bus naudojami nauji transplantacijų metodai, priimamų širdžių skaičius tikrai didės ir širdies dydis nebus skaičiuojamas tik apytiksliai žiūrint į donoro amžių ir svorį.“