Sėkmingas hipergarsinis bandymas Australijos dykumoje (Video) (8)
Kelionės lėktuvu užknisa. Jos per ilgos, nepatogios, visur pilna mikrobų, langai ne tik apvalūs, bet ir skylėti. Ar dar reikės ilgai sėdėti šioje kupinoje pavojų aplinkoje? Kodėl sėdynė atsiduoda džinu su toniku?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kas visus pasaulio skrydžių ekspertus vienija, tai siekis paspartinti mūsų skrydžius. Šiuo koncepciniu lėktuvu siekiama nugabenti jus iš Londono į Niujorką per 30 minučių, o šiuo užgaištumėte vos 11 minučių. Bet koncepcija tėra koncepcija, ir niekas negali garantuoti, kad jie bus pradėti gaminti.
Todėl bendras JAV ir Australijos karinių tyrimų projektas Hipergarsinių skrydžių tyrimų tarptautinis eksperimentas (Hypersonic International Flight Research Experimentation – HIFiRE) taip jaudina – jo naudojama technologija jau gerokai pasistūmėjusi nuo koncepcijos stadijos, ir dabar bandoma didžiausiame pasaulyje sausumos raketų bandymo poligone Woomera, Pietų Australijoje.
Su aviacijos ir kosmonautikos giganto Boeing ir Vokietijos kosmoso agentūros DLR pagalba, HIFiRE komanda planuoja nuo 2009 iki 2018 metų atlikti 10 atskirų naujojo variklio bandymų, tikėdamiesi vieną dieną juos panaudoti hipergarsiniams lėktuvams.
Dabar jie bando hipergarsinį tiesiasrūvį oro reaktyvinį (HTOR) variklį, sujungtą su raketiniu greitintuvu – juo tikrai per artimiausias atostogas užsienin dar neskrisime – bet su kiekvienu sėkmingu bandymu, technologija vis labiau priartėja prie kažko, ką galima pritaisyti prie keleivinio lėktuvo.
Bandymai bus atliekami ir Norvegijos Andoya raketų bandymų poligone.
Pasak Australijos gynybos departamento, naujausias bandymas buvo sėkmingai baigtas vakar, variklis pasiekė 278 km aukštį ir išvystė 7,5 machų greitį – tai septynis kartus daugiau už garso greitį.
„Tai daug greičiau, nei kada nors pasiekė „viršgarsinis“ Concorde lėktuvas ir peržengė „hipergarsinio“ greičio ribą – apibrėžiamą kaip judėjimą greičiu, viršijančiu garso greitį daugiau nei 5 kartus,“ pasakojo Duncan Geere. „Tokiu greičiu bet kurį planetos tašką galima pasiekti per porą valandų.“
Geere prideda, kad dabartinis pilotuojamo orlaivio su varikliu greičio rekordas yra 6,72 machai, kuris dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pasiektas eksperimentiniu JAV orlaiviu X-15, tad jau metas būtų šioje srityje žengti pirmyn. Bet rekordas kol kas lieka nepajudintas, nes šis HIFiRE bandymas buvo nepilotuojamas.
Komanda tikrino ne tik ar variklis gali pakelti raketą taip greitai ir į tokį aukštį, bet ir norėjo įsitikinti, kad hipergarsinio skrydžio metu karštis išorėje nepažeidė aparato.
Kadangi viskas vyko sklandžiai, kitą testą numatyta atlikti 2017 metais, kai komanda bandys atskirti HTOR variklį nuo raketos greitintuvo ir leis skristi pačiam, AFP sakė vienas iš komandos narių, hipergarsinių skrydžių ekspertas Michaelas Smartas iš Queenslando universiteto.
„Tai jaudinantis metas… hipergarsiniu varikliu norime skraidyti 7 machų greičiu,“ sakė Smartas. „Jis galėtų būti praktiškai pritaikomas ne tik ilgų atstumų Žemėje įveikimui labai labai greitai, bet ir kaip alternatyva raketoms, iškeliant palydovus į kosmosą.“
Komandos vertinimu, naudojant jų variklį, iš Londono į Niujorką būtų galima nuskrieti per 35 minutes, o iš Londono į Sidnį per 2 valandas.
Tai visą žaidimą keičianti technologija… ir ji gali sukelti revoliuciją oro transporte, suteikti nebrangų būdą kosminėms kelionėms,“ vakar pranešime sakė Australijos pusės vyr. mokslininkas Alex Zelinsky.
Tai kas gi yra HTOR variklis? Paprasčiausiai kalbant HTOR variklis yra viršgarsinis reaktyvinis variklis, kuriame skystas kuras deginamas, deguonį imant iš atmosferos. Todėl jie daug lengvesni, tad ir greitesni už variklius, kur suskystintas deguonis kuro deginimui imamas su savimi.
„Bet tam, kad jis tinkamai veiktų ir deguonies suspaudimui nenaudotų judančių dalių, HTOR turi skrieti greičiau už garsą, maždaug 4 machų greičiu,“ pernai mums paaiškino Fiona MacDonald.
O, kaip garsiai ir aiškiai byloja septintojo dešimtmečio pilotuojamo skrydžio greičio rekordas, – keleivinius lėktuvus hipergarsiniais, o ir viršgarsiniais, greičiais skraidinti mums nesekasi.
Todėl HIFiRE projektas taip jaudina – JAV ir Australijos kariuomenės, bei komerciniai Boeing ir DLR gigantai nesidomi nepasiekiamais tikslais, tad, jei kas ir skraidins mus po pasaulį tokiais neįsivaizduojamais greičiais, tai jie.
Nekantraudami lauksime kitais metais vyksiančių bandymų rezultatų.
Bec Crew
www.sciencealert.com
