Naujas smūgis Maskvai - Kinija atsisako krovinių maršrutų per Rusiją: visiškai žlunga itin daug investicijų sulaukusi geležinkelio linija ()
Rusija tampa toksiška tarptautinei prekybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sparčiai įsibėgėja Trans-Kaspijos tarptautinio transporto maršruto iš Kinijos į Europą projektas, aplenkiant Rusiją. Rusija, kuriai taikomos sankcijos, tampa toksiška tarptautinei prekybai.
Vakarų sankcijos už Rusijos armijos invaziją į Ukrainos teritoriją ir toliau žlugdo Rusijos ekonomiką iš visų pusių. Maskvą ištiko naujas smūgis iš Trans-Kaspijos tarptautinio transporto maršruto projekto, kuriuo bus galima gabenti prekes iš Kinijos į Europą, aplenkiant Rusiją.
„Putinui gali kilti monumentalios idėjos, kad Rusija perorientuoja savo ekonomiką į Rytus ir Pietus, tačiau dabar Kinijos krovinių dispečeriai, susidūrę su dilema siųsti prekes į Europą per Rusiją ar Kazachstaną, vis dažniau renkasi Kazachstaną. Daugeliui tranzito dalyvių prekyba Rusija, kurios ekonomika yra įsipainiojusi į sankcijas, tiesiog yra blogas pasirinkimas“, tvirtina ekspertai.
Kazachstano geležinkeliais gabenamos apimtys sparčiai auga, planuojami nauji maršrutai iš Kinijos, įskaitant geležinkelį Kinija-Kirgizija-Uzbekistanas (CKU), pažymi Intellinews.com.
Tarptautinio Karnegio taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis bendradarbis Paulas Stronskis atkreipė dėmesį į Rusijos sunkumus birželio viduryje leidiniui „South China Morning Post“. Jis minėjo, kad geležinkelio linija, einanti nuo Kinijos sienos per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją į Europos Sąjungai, „dabar yra mirusi“, o juk ji laikoma gyvybiškai svarbia, norint patekti iš Kinijos į Europą per Eurazijos ekonominę sąjungą (EAEU).
„Europos tiekėjai dabar atsargiai siunčia savo prekes traukiniais per Rusiją, atsižvelgdami į pavojų reputacijai arba baiminasi, kad Rusija perims šias prekes“, – sakė J. Stronskis. „Kinijos gamintojai bijo naudotis šiuo maršrutu dėl tų pačių priežasčių“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu, Turkija aktyviai domisi Trans-Kaspijos transporto maršruto plėtra, praneša Turkijos valstybinė naujienų agentūra TRT.
Trans-Kaspijos tarptautinis transporto maršrutas (TMTM arba Middle Corridor) yra tarptautinis transporto koridorius, einantis per Kiniją, Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau į Turkiją bei Europos šalis.
Azerbaidžano-Sakartvelo-Turkijos geležinkelis (arba Baku-Tbilisio-Karso geležinkelis) yra pagrindinė vidurinio koridoriaus atkarpa.
Dėl pasaulinio susirūpinimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, gegužės 10 dieną Ankaroje įvykęs Kazachstano prezidento Kassym-Žomarto Tokajevo ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano susitikimas, panašu, praslydo pro pagrindinių geopolitikos stebėtojų radarą.
Tačiau jų „bendras pareiškimas dėl sustiprintos strateginės partnerystės“ nubrėžia naują etapą ne tik dvišaliuose santykiuose, bet ir pertvarkant daugiašalį Centrinės Eurazijos žemėlapį. Nors tai vargu ar vienintelis tokio pobūdžio susitarimas, bene svarbiausias susitarimo aspektas yra jų abipusis įsipareigojimas stiprinti TITR.
Tokajevas susitikime su R. T. Erdoganu pažymėjo, kad „prisijungus prie Kuriko uosto Trans-Kaspijos koridoriaus [Kazachstano Kaspijos jūros pakrantėje] atėjo laikas gabenti prekes iš Khorgoso [Kazachstano pasienyje su Kinija] į Stambulą ... kuris anksčiau užtrukdavo 60 dienų, dabar užtrunka vos 13 dienų“.
Didėjantį Kazachstano virsmą tranzito centru, aplenkiančiu Rusiją, pabrėžia ir tam tikri geografiniai pranašumai. Žinoma, yra maršrutų tarp Azijos ir Europos per Sueco kanalą, tačiau kaina ir pristatymo laikas yra ilgesni nei alternatyvių maršrutų per Kaspijos jūrą.
Tačiau kai kurie mano, kad Kazachstanas nėra ilgalaikis prekybos naudos gavėjas dėl Rusijos prekybos kelių praradimo.
