Paaiškėjo, kad Ukraina turi įspūdingą, itin slaptą specialųjį dalinį „Šamanas“ - naikina svarbiausią karinę Rusijos infrastruktūrą ()
Specialiame dalinyje „Šamanas“ tik patys stipriausi ir sumaniausi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalinys „Šamanas“ dalyvauja naikinant svarbią karinę Rusijos infrastruktūrą.
Britų laikraščio „The Times“ žurnalistai kalbėjosi su dviem, 25 metų Ukrainos karinės žvalgybos specialiųjų pajėgų 10-ojo būrio kariais, šauktiniais „Gražus“ ir „Dvidešimt antras“ iš specialaus būrio „Šamanas“.
Į šį būrį priimami tik labiausiai apmokyti kovotojai, praėję sunkius išbandymus, turintys daug įgūdžių, įskaitant nardymą, alpinizmą ir parašiutizmą.
Šaltinis iš karinės žvalgybos žurnalistams papasakojo, kad šis būrys laikomas Ukrainos specialiųjų pajėgų elitu. Jo kovotojai dalyvauja sudėtingiausiose užduotyse. Būrio tikslas – labai svarbios Rusijos infrastruktūros sunaikinimas. Mažame aukštyje skraidančiuose sraigtasparniuose kovotojai naktį metami giliai už priešo linijų, įskaitant ir kelis reidus Rusijos teritorijoje.
„The Times“ pabrėžia, kad informacija apie ukrainiečių vykdomą diversiją yra įslaptinta. Tačiau pats tokio būrio egzistavimo faktas gali paaiškinti, kodėl Rusijoje sprogsta naftos perdirbimo gamyklos ir amunicijos sandėliai, taip pat įvyksta ryšio tinklų gedimai.
„Dvidešimt antras“ tokius skrydžius vadina įdomiausiu darbu. „Gražus“ priduria, kad po sabotažo rusai tiesiog nežino, kas tiksliai sukėlė sprogimus, jiems sunku patikėti, kad tai buvo Ukrainos specialiųjų pajėgų darbas.
„The Times“ rašo, kad be reidų už priešo linijų, būrys „Šamanas“ dalyvauja ir mūšiuose, pavyzdžiui, Antonovo aerodrome Gostomelyje susirėmė su Rusijos specialiosiomis pajėgomis, taip pat dalyvavo kituose svarbiuose mūšiuose Kyjivo srityje.
Kas žinoma apie dėl 10-ąjį atskirąjį specialiųjų pajėgų „Šamanas“ būrį
Būrys buvo įkurtas 1993 m. Nuo 2014 metų Rusijos invazijos pradžios, būrys aktyviai dalyvauja konfrontuojant su priešo sabotažo ir žvalgybos grupėmis bei vykdo specialiąsias operacijas už priešo linijų ribų. Šis būrys taip pat pateikė įrodymų apie Rusijos dalyvavimą ginkluotoje agresijoje, o tai padėjo Ukrainai pagrįsti savo poziciją Hagoje.
Žurnalistas Jurijus Butusovas rašė, kad šis karinės žvalgybos padalinys 2017 metų birželio 7 dieną okupuotoje Donbaso teritorijoje likvidavo vieną iš Rusijos Federacijos FSB specialiojo padalinio „Vympel“ vadą pulkininką Jurijų Čerkašiną. Jis buvo atsakingas už teroro aktų organizavimą Ukrainos teritorijoje.
Iki 2017 metų birželio būriui vadovavo Maksimas Šapovalis. Birželio 27 d. jis mirė per teroro išpuolį: Kyjive, Solomensko rajone buvo susprogdintas pulkininko Šapovalio automobilis.
Žiniasklaidoje buvo pranešta apie kai kurias dalinio operacijas užsienyje, pavyzdžiui, sėkminga, daugiau nei 700 ukrainiečių ir užsieniečių, evakuacija iš Kabulo 2021 m. rugpjūtį.
Kas sudegė Rusijoje po vasario 24 d.
Rusijoje gaisrai dideliuose objektuose kyla nuolat. Pavyzdžiui, balandžio 25-osios naktį Brianske, esančiame prie sienos su Ukraina, užsidegė „Transneft“ antrinės įmonės „Transneft-Družba“ naftos bazė. Tą pačią dieną vietos gyventojai socialiniuose tinkluose rašė apie gaisrus karinio dalinio teritorijoje. Ši informacija oficialiai nepatvirtinta.
Balandžio 12 d. Belgorodo srityje apgadintas geležinkelis. Pasak Vidaus reikalų ministerijos patarėjo Antono Geraščenkos, tai buvo partizanų darbas.
Taip pat karts nuo karto kyla gaisrai Rusijos regionuose, nutolusiuose nuo Ukrainos sienų. Balandžio pabaigoje Krasnojarsko gynybos gamyklos „Krasmash“ teritorijoje kilo didelio masto gaisras.
Po kelių dienų žiniasklaida pranešė apie gaisrą Dmitrijevskio chemijos gamykloje Kinešmos mieste, Ivanovo srityje, kuri yra didžiausia pramoninių tirpiklių gamintoja Rusijos Federacijoje.
Tverėje didelis gaisras kilo Rusijos Federacijos aviacijos gynybos pajėgų 2-ajame centriniame tyrimų institute. Institutas yra žinomas dėl priešlėktuvinių raketų sistemos S-300 kūrimo ir darbo su raketų sistema „Iskander“.
