Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, jog nors dėl NATO priešakinių pajėgų bataliono kovines grupės virtimo brigada jau beveik sutarta, tačiau vokiškas matymas, kad didžioji jos dalis veikia „iš namų“ – ne variantas.

Anot ekspertų, sprendžiant iš NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasisakymų panašu, kad Aljanso viršūnių susitikimas Madride iš tiesų bus istorinis.

Karybos žinovai rašo, kad žodžiais ir darbais turi būti aiškiai parodoma, jog agresorius, užpuolęs NATO narę, neturės prabangos vykdyti „specialiąją operaciją“ kažkur toli – karas ateis pas jį į namus ne tik mažėjančiomis santaupomis ar tuščiomis lentynomis, bet ir NATO raketomis, tankais ir pėstininkais.

„Tada jokių kalbų apie jokius Suvalkų tarpus nebus. Sąjungininkų vienetai bus pasiryžę smogti agresoriaus kariniams taikiniams ne tik užpultose šalyse narėse, bet ir priešo teritorijoje.

Karo prieš NATO scenarijaus atveju, agresoriaus A2/AD (prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) sistemos, valdymo ir vadovavimo, logistinių punktų neutralizavimas yra kritiškai svarbus.

Tačiau, pasak jų, kalba turi būti ne tik apie oro antskrydžius ar raketas, bet ir manevrinius vienetus, kurie įžengtų į priešo teritoriją, vystytų sėkmę ir taip artintų pergalę.

„Kitais žodžiais tariant – agresijos aktas automatiškai reiškia operaciją Kaliningrade, mažiausiai. Ar tie daugiau nei 300 tūkst. greito reagavimo pajėgų, apie kurių galimą įkūrimą kalba NATO generalinis sekretorius, bent iš dalies yra apie tai? Sunku spręsti, kadangi visiškai neaišku, nei kas šias pajėgas sudarys, nei kur jos bus dislokuotos, nei koks jų reagavimo laikas“, – teigia jie.

Šiai dienai, pasak jų, yra 40 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), kurių dalis po 2014 m. tapo labai aukštos parengties priešakinėmis pajėgomis (Very High Joint Readiness Task Force, VJTF). Nuo sausio 1 d. prancūzų vadovaujamos pajėgos yra sudarytos pagrinde iš prancūzų – vokiečių bendros brigados bei kitų NATO narių generuojamų vienetų.

„Taigi, naujosios NRF bus lygiai taip pat formuojamos iš įvairių, savo nuolatinėse išsidėstymo vietose esančių NATO valstybių vienetų. Jie nebus dislokuoti vienoje vietoje. Pagal eskalacijos etapus skirsis ir jų reakcijos laikas. Neatmestina, kad prie jau esamos prancūzų – vokiečių NRF brigados prisijungs Lenkijoje esanti JAV brigada ir taip pat taps dalimi šių priešakinių greito reagavimo pajėgų. Labai tikėtina, kad NRF išaugs, bet ar visos valstybės pritars 300 tūkst.? Pamatysime“, – teigia jie.

„Locked N’ Loaded“ primena, kad daug iečių sulaužyta dėl eFP („enhanced Forward Presence“) – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovines grupės virtimo brigada.

Tai, kad eFP bataliono kovinės grupės bus didinamos iki brigados lygmens vieneto jau beveik nuspręstas faktas, tačiau, pasak ekspertų, esminis klausimas – kur ir kaip jie funkcionuos.

„Tas vokiškas variantas, kai eFP batalionas aplimpa brigados lygmens štabu, atskirais padaliniais, o didžioji dalis jų veikia „iš namų“, mūsų galva, yra ne variantas. Karo atveju batalionas – brigada bus darbinis/taktinis lygmuo, kuris kariaus ant žemės, tad skaidyti jį per pusę kontinento nėra karinės logikos. Kaip tik atvirkščiai – Lietuvoje eFP brigados kovinė grupė (pilna) turėtų labai aiškią ir rutininę sąveiką su NATO oro gynybos misija Šiauliuose (viliamės, kad ji pakeis oro policijos misiją), ką jau kalbėti apie labai gilią integraciją su Lietuvos kariuomene“, – mano jie.

Į klausimą, kur apgyvendinti brigadą, karo ekspertai atsako: iškėlus tam tikrus vienetus iš Ruklos, Mokomojo pulko teritorija (su kareivinėmis, kurios kažkada talpino 3 mokomuosius batalionus) tam puikiai tiktų, tuo labiau, kad dalis šios brigados vienetų pastoviai būtų Lietuvos poligonuose.

Pasak „Locked N’ Loaded“, Lietuva jau beveik dešimtmetį intensyviai investuoja į savo nacionalinį saugumą, taigi, kartu ir į bendrą NATO gynybą.

Padaryta, pasak ekspertų, labai daug, tačiau sąjungininkams žengiant žingsnį į priekį, mes taip pat neturime teisės atsilikti.

Ekspertai vardija, kokius namų darbus, jų požiūriu, reikia padaryti:

• priimančios šalies parama (kad atvykstantys sąjungininkai turėtų kur įsikurti ir treniruotis);
• tankų vienetas „Geležinio Vilko“ brigadoje;
• „Žemaitijos“ brigados mechanizacija;
• antras pilnavertis artilerijos batalionas;
• antras oro gynybos batalionas;
• KASP mobilumo ir ugnies galios didinimas;
• elektroninė kovos galimybių augimas;
• antras inžinerijos batalionas.

„Viskas iš karto nepasidarys, bet kad ir ką bedarytume svarbu neužsižaisti su atgrasymu (taip, kaip mes jį supratome iki 2014 m.). Jei į savo gynybą žiūrėsime rimtai, tai ir sąjungininkams bus gėda nesiginti petys petin“, – teigia jie.

Komentarai ()