Pirmą kartą papasakojo, koks košmaras vyko šturmo metu: „Filmuose apie tai nerodoma - tai buvo „chaosas“ ir „pragaras““ ()
Volodymyras Parasiukas feisbuke paskelbė pranešimą apie padėtį Severodonecke ir Lysyčanske.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Situacija Severodonecko ir Lysyčansko miestuose, vertinant kariškių nuomone, yra visiškai išsisėmusi. „Vadovybės nustatyti tikslai buvo pasiekti, kad ir kaip sunku tai buvo įvykdyti. Nebeliko prasmės toliau išlaikyti šį „apendiksą“, rizikuojant tuo, kad galime būti apsupti“, - teigiama pranešime.
„Tai, kas ten vyko, sunku būtų pavadinti koviniu susirėmimu. Labiau tiktų žodžiai „chaosas“ ir „pragaras“. Bet Ukrainos padaliniai, netgi būdami labai nepatogioje jiems padėtyje, sugebėjo sukelti priešams didelių nuostolių. Rusija už kiekvieną prasiveržimo į priekį centimetrą mokėjo savo kareivių kraujo upėmis.“
„Vienos grupės vadas kartu su dar dvejais vaikinais per porą dienų sunaikino dešimt priešo technikos vienetų. Tik įsivaizduokite: trys žmonės gina pozicijas, kurias nepaliaujamai puola tankai ir šarvuočiai. Apie tai dar papasakosiu vėliau. Čia nebuvo paprastų išeičių ar vietų. Visur buvo apšaudoma ir puolama kiekvieną dieną. Aviacija, visų rūšių artilerija, fosforo užtaisai, raketų smūgiai - buvo visko ir labai daug. Tokių dalykų knygose ir filmuose neperskaitysi ir nepamatysi. Kiekvienas čia dalyvavęs nusipelno pagarbos ir pripažinimo. Paprasti vaikinai parodė, kad galima kovoti netgi tada, kada logika sako, kad kovoti neverta.“
„Žinote, čia aš suvokiau du esminius dalykus.
Pirmasis: šis karas ne dėl vieno ar kito miesto išlaisvinimo. Tai - karas, skirtas visiškai sunaikinti maskvietiškas ordas, kurios sustoja tik paguldytos ant žemės.
Antrasis: gali nutiesti geriausius kelius, pastatyti gražiausias mokyklas ir ligonines, bet kai kurių vietinių gyventojų nepakeisi. Jie vistiek sieks to purvo ir skurdo, kurį jiems teikia Rusija. Jiems taip paprasčiau gyventi. Tiesiog, tokių dalykų negali pakeisti. Gaila tik vaikų ir tų, kurie tikrai tiki kažkuo geru.“
„Mes sugrįšime Lysyčanską, Severodonecką, Gorskoje ir į Zolotę. Išlaisvinsime visas savo teritorijas. Bet kartais tenka žengti žingsnį atgal, kad galėtum šokti du šuolius į priekį. Tai - vienintelis teisingas sprendimas. Nėra jokių pralaimėjimų. Karas tęsiasi! Prieš mėnesį rašiau, kad čia papuolus, svarbiausia yra išgyventi. Ukrainiečių karys daug svarbesnis, negu sulyginta su žeme kokia nors gamyklos arba naftos perdirbimo įmonės vieta.“
„Mūsų laukia aiški fronto linija. Tiesioginiai susidūrimai, besitesiantys šimtais kilometrų. Ir čia svarbiausia yra parodyti mūsų ištvermę. Tokiuose ideologiniuose karuose reikia mokėti priimti smūgius ir neatsipalaiduoti. Visiems mūsų didvyriams, kurie vykdė užduotis ir žuvo, amžina garbė ir šlovė.
Jūsų auka niekada nebus pamiršta.“