Putinas perspėjo apie artėjančią pasaulinę katastrofą: jis nėra nusiteikęs atsitraukti (1)
V. Putinas, kuris Rusijai taikomas sankcijas vertina kaip ekonominio karo paskelbimą, sakė, kad dėl Vakarų raginimų mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos pasaulinės rinkos „karščiuoja“ su naftos ir dujų kainų šoktelėjimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Sankcijų apribojimai Rusijai daro daug didesnę žalą toms šalims, kurios jas taiko“, – sakė V. Putinas Rusijos naftos ir dujų pramonės lyderiams, tarp jų „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui ir ministro pirmininko pavaduotojui Aleksandrui Novakui.
„Tolesnis sankcijų taikymas gali sukelti dar sunkesnių – neperdedant, net katastrofiškų – pasekmių pasaulinei energetikos rinkai.“
Vasario 24 d. V. Putino invazija į Ukrainą ir Vakarų įvestos griežčiausios sankcijos šiuolaikinėje istorijoje pakirto energetikos ir žaliavų rinkas – ir kartu sumažino pasaulio ekonomikos augimą.
V. Putinui dalyvaujant kare, geopolitinėje krizėje ir didžiausiame Rusijos ekonominiame iššūkyje nuo 1991 m. Sovietų Sąjungos žlugimo, 69 metų Kremliaus vadovas ne kartą leido suprasti, kad nėra nusiteikęs atsitraukti.
Energetika yra viena iš sričių kurioje Kremlius vis dar turi įtakos, o Europos galybės, įskaitant Vokietiją, baiminasi, kad jis gali ruoštis visiškai nutraukti tiekimą.
Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos, didžiausia pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja ir didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja. Europa iš Rusijos importuoja apie 40 % dujų ir 30 % savo naftos.
Kainoms jau kylant, pasaulis ruošiasi tolesniems tiekimo iš Rusijos sutrikimams: Nuo liepos 11 d. iki liepos 21 d. bus atliekama Baltijos jūra nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, kuris yra gyvybiškai svarbus tiekimo kelias į Vokietiją, techninė priežiūra.
„Gazprom“ sumažino dujotiekio pralaidumą iki 40 %, motyvuodamas tuo, kad dėl sankcijų vėluojama grąžinti įrangą, kurią aptarnauja Vokietijos „Siemens Energy“ Kanadoje.
Antradienį Rusijos teismas nurodė sustabdyti Kaspijos jūros vamzdynų konsorciumo, kuriuo transportuojama apie 1 % pasaulinės naftos, veiklą. Srautai teka toliau, tačiau neaišku, kiek ilgai.
„Žinome, kad europiečiai bando pakeisti Rusijos energijos išteklius“, – sakė V. Putinas. „Tačiau mes tikimės, kad tokių veiksmų rezultatas bus dujų kainų padidėjimas neatidėliotinų sandorių rinkoje ir energijos išteklių brangimas galutiniams vartotojams.“
Per pastaruosius kelis mėnesius Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, Lenkijai, Suomijai, Danijos tiekėjui „Orsted“, Olandijos įmonei „Gasterra“ ir bendrovei „Shell“ dėl jos sutarčių su Vokietija, kai visos jos atmetė reikalavimą pereiti prie mokėjimų rubliais, reaguojant į Europos sankcijas.
V. Putinas sakė, kad Vakarų ekonominis „blitzkrygas“ nepavyko, tačiau pripažino, kad 1,8 trilijono JAV dolerių vertės ekonomikai buvo padaryta žala.
„Reikia pasitikėti savimi, bet turėtumėte matyti riziką – ji vis dar egzistuoja“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas sakė, kad padėtis Rusijos kuro ir energetikos sektoriuje išlieka stabili, paminėdamas birželio mėn. padidėjusią naftos ir dujų kondensato gavybą.
Tačiau jis sakė, kad Rusijos energetikos bendrovės turėtų pasirengti ES naftos embargui, kuris turėtų įsigalioti maždaug metų pabaigoje.
„Šiuo metu vyriausybė svarsto galimybes plėtoti geležinkelių ir vamzdynų infrastruktūrą, kad būtų galima tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus draugiškoms šalims“, – sakė V. Putinas.