[Išsami tema] Istorija ne visada kartojasi – kaip lenkiškas 1939 metų scenarijus žlugo Ukrainoje 2022-aisiais (Foto) ()
Istorijos moksle nėra įprasta vartoti sąlyginį laiką. Niekas nežino, kas būtų buvę, jei kas nors būtų priėmęs kitokį sprendimą, nes įvykių raidos variantų yra tūkstančiai. Tačiau kartais istorija suteikia galimybę „viską peržaisti“, sukuriant, žinoma, ne identiškas, o labai panašias konjunktūras. Šiame tekste nagrinėjame, kodėl Ukraina 2022 nėra Lenkija 1939.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo po Austrijos-Vengrijos agresijos prieš Serbiją, kurią, vykdydama aljansinius įsipareigojimus, užtarė sąjungoje su Prancūzija buvusi Rusija. Ir toliau grandinėje reakcijoje dešimtys šalių buvo įtrauktos į karą.
Praėjus ketvirčiui amžiaus, Vokietijai užpuolus Lenkiją, pastarosios sąjungininkės – Prancūzija ir Didžioji Britanija – panašioje situacijoje nusprendė išvengti didelio karo, pažeisdamos savo aljansinius įsipareigojimus. Galų gale turėjome daug didesnį ir kruvinesnį karą.
Tačiau gali būti alternatyvus būdas plėtoti situaciją. Prancūzija ir Didžioji Britanija galėjo suteikti Lenkijai pakankamai karinės pagalbos, kad ji atsilaikytų prieš agresorių, kaip tai jau padarė 1920 m., kai Lenkija kovojo su Sovietų Rusija. Pati Lenkija galėjo geriau pasiruošti karui.
Kodėl Antroji Lenkijos Respublika taip greitai buvo nušluota Vermachto puolimo ir ar šiuolaikinę Ukrainą galima laikyti „Lenkija, kuri atsistojo“ ir užkirto kelią naujam pasauliniam karui, išsiaiškinsime šiame straipsnyje.
Išvengti praeities klaidų: kodėl Ukraina 2022 nėra Lenkija 1939
1918 metais ant Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijų griuvėsių susikūrė Lenkija. Tačiau, be savo etninių žemių, jai pavyko užimti ir vėliau aneksuoti dalį Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijų.
Nepaisydama grasinimo, Lenkija 1938 m. godžiai prisijungė prie Čekoslovakijos suskaldymo, aneksuodama dalį jos teritorijos – Tešino Sileziją. Taip ji sukūrė pavojingą precedentą ir pati tapo kita auka.
Pirmiausia nacistinė Vokietija ėmė reikalauti, kad Dancigas būtų pripažintas jai bei Rytų Prūsijai būtų suteiktas sausumos koridorius palei Baltijos jūrą, atkertant nuo jos Lenkiją. Varšuva taip pat turėjo sudaryti sąjungą su Vokietija ir Italija, t. y. tapti Berlyno vasalu. Lenkijos valdžiai atsisakius, vokiečiai pradėjo rengti žaibiškos Lenkijos okupacijos (Blitzkrieg) planą, kuris į istoriją įėjo pavadinimu „Weisso planas“.
Lenkija užsitikrino saugumo garantiją iš Didžiosios Britanijos, vėliau ir iš Prancūzijos, tačiau Vokietija po 1939 m. Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo nieko nebebijojo.
Vokiečiai prie sienų sutraukė pusantro milijono karių armiją, kurioje buvo apie 3000 tankų, 2000 lėktuvų ir 6000 pabūklų bei minosvaidžių. Lenkai surinko kiek mažiau nei milijoną karių (visų nespėjo sutelkti), bet tankų ir lėktuvų turėjo vos kelis šimtus. Tarp dviejų armijų buvo technologinės įrangos praraja.
Rugsėjo 1-ąją pusę šešių ryto prasidėjo vokiečių „gynybinė operacija“. Vermachto pajėgos puolė Lenkiją iš trijų pusių – Rytų Prūsijos, Pomeranijos ir Silezijos; atskirai 50 000 karių slovakų kariuomenė įsiveržė į Lemkivščinos teritoriją. Tuo pačiu metu buvo bombarduojami strateginiai kariniai objektai.
Per kelias dienas dauguma lenkų ryšių nutrūko.
- Rugsėjo 6 dieną vyriausybė ir prezidentas evakuoti iš Varšuvos.
- Rugsėjo 12 dieną prasidėjo sostinės apsupimo operacija. Per dvi dienas sostinė buvo apsupta. Vokiečių kariuomenė perėjo Vyslą ir Vakarų Bugą.
- Rugsėjo 17 dieną Raudonoji armija įžengė į Lenkijos teritoriją. Jos užduotis buvo atkirsti Lenkijos kariuomenę nuo Rumunijos ir Vengrijos. Jau dienos pabaigoje sovietų kariuomenė pasiekė Baranyčių, Rivnės, Ternopilio, Čortkovo ir Kolomijos liniją.
- Kitą dieną, paraginęs žmones „būti drąsiems ciniškų barbarų akivaizdoje“, prezidentas Mostytskis ir vyriausybė paliko šalį. Vermachtas pradėjo atitraukti savo kariuomenę už Curzono linijos. Po to Lvivo garnizonas pasidavė.
- Rugsėjo 28 d. Varšuva krito po didžiulio bombardavimo ir artilerijos ugnies. Paskutiniai Lenkijos kariuomenės daliniai pasidavė spalio 6 d.
Šalis, kurioje gyvena dešimtys milijonų žmonių, per mėnesį buvo ištrinta iš Europos žemėlapio.
Tęsinys kitame puslapyje: