Spalio 10 dieną Aliaksandras Lukašenka antrą kartą per savaitę buvo sukvietęs jėgos struktūrų vadovybę. Šio susitikimo metu jis padarė karingų pareiškimų – apkaltino Ukrainą „planuojant“ smogti Baltarusijai ir pagrasino atsakyti į tai jėga.

Iki šiol į Baltarusijos teritoriją iš Ukrainos neatskriejo nė vienas sviedinys. Atvirkščiai, būtent iš Baltarusijos vasario mėnesį pajėgos įžengė į Ukrainą. Kyjivas, užsiėmęs pietinių teritorijų išlaisvinimu, nėra suinteresuotas atverti antrąjį frontą šiaurėje.

Tačiau A. Lukašenka eskaluoja padėtį. Kas slypi už jo pareiškimų?

„A. Lukašenka negali kariauti su Ukraina – jis neturi kariuomenės. Baltarusijos kariuomenė nėra sukomplektuota. Kovoti galėtų tik specialiųjų operacijų pajėgos (SOP), kurių komplektacija siekia 70–80 proc. Kai kurie aprūpinimo daliniai yra pasiekę maždaug tokį lygį, tačiau didžioji dauguma kitų pajėgų tipų, kuriuos bepaimtume, geriausiu atveju yra sukomplektuoti kariais tik iki pusės“, – Baltarusijos opoziciniam leidiniui „Naša Niva“ sakė vienas Baltarusijos karininkas.

„Technikos pakanka, tik dėl kariuomenės struktūros ir kelių optimizavimo bangų nėra žmonių, kurie galėtų į ją atsisėsti“, – pridūrė jis.

„Dabar demobilizuoti privalomos karinės tarnybos kariai išeina į atsargą, ir renkami naujokai, pašaukti į tarnybą šį rudenį. Neįsivaizduoju, kaip A. Lukašenka, turėdamas nesukomplektuotą kariuomenę, mes iššūkį Ukrainai. Tai juokinga. Jo pareiškimai tėra treptelėjimas koja Rusijos auditorijai“, – „Naša Niva“ sakė aukšto rango Baltarusijos kariuomenės karininkas.

Ar gali būti, jog karių stoka Baltarusijos kariuomenėje bus užkamšyta mobilizuotais rusais?

„Tai drąsi teorija; praktikoje tokio hibrido egzistavimas būtų ginčytinas – iškiltų klausimas dėl vadovavimo. Kas kam turėtų vadovauti? Tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei A. Lukašenka vadovavimą savo kariuomenės daliniams perleistų rusams. Atvirkštinio scenarijaus aš neįsivaizduoju“, – svarstė karininkas.

„Bet kokiu atveju iš Rusijos pajėgų nieko gero nesitikėčiau. Nėra trumpesnio kelio į Kijevą, nei iš Gomelio. Vadovaujantis karine logika, jie privalėtų iš naujo pulti Kijevą“, – pridūrė kariškis.

„Ar A. Lukašenka įsitrauks į karą, sužinosime per mobilizaciją. Šalis nedidelė. Jei pradės plaukti šaukimai į kariuomenę „kovinei parengčiai patikrinti“, reikės suprasti, kad iš tikrųjų bandoma papildyti kariuomenės komplektaciją“, – sakė jis.

Tačiau dažniausiai net ir pagal patį operatyviausią scenarijų kariuomenės papildymas kariais užtrunka kelias savaites.

„Visa ši veikla – ginklų tiekimas, pasirengimas priimti mobikus apmokymams Baltarusijos poligonuose – buvo planuojama jau seniai, mes tai matėme iš geležinkelių, kuriuos rezervavo kariškiai. Vis dėlto abejoju, ar Baltarusijos kariuomenė be mobilizacijos galėtų ką nors priešpastatyti Ukrainai. Ten vyksta karas didžiuliais skaičiais ir ištekliais, o mes neturime, nei viena, nei kita“.

„Esu tikras, kad A. Lukašenka nieko nedarys, net jei ukrainiečiai, atsakydami į raketų smūgius Ukrainai, raketinės artilerijos sistemomis HIMARS sunaikins porą Baltarusijos aerodromų“, – „Naša Niva“ sakė kitas karininkas.

Preliminarų posėdį saugumo klausimais A. Lukašenka buvo sušaukęs spalio 4 dieną.

Spalio 8 dieną, Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio proga, jis buvo su juo susitikęs Sankt Peterburge per Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių suvažiavimą.

Spalio 4 dieną A. Lukašenka pareiškė, kad mobilizacijos nebus, tačiau bus tikrinami karo prievolininkų sąrašai. „Dar kartą pabrėžiu: mums nėra būtinybės skelbti mobilizaciją, – sakė jis. – Tačiau reikia atsargiai pakviesti žmones, patikrinti, ar jie yra, patikslinti visus mūsų duomenis, sąrašus ir dokumentus kariniuose komisariatuose.“ Vis dėlto šaltiniai teigia, kad sprendimas dėl mobilizacijos Baltarusijoje jau priimtas.

Tąkart Aliaksandras Lukašenka pirmą kartą viešai pripažino, kad Baltarusija dalyvauja „specialioje karinėje operacijoje Ukrainoje“. Jis pavartojo šį Rusijos valdžios institucijų sugalvotą eufemizmą, kad išvengtų žodžio „karas“.

„Kalbant apie mūsų dalyvavimą specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje, mes ten dalyvaujame. Mes to neslepiame. Tačiau mes nieko nežudome. Mes niekur nesiunčiame savo karių. Nepažeidinėjame savo įsipareigojimų“, – pareiškė A. Lukašenka.

„Mūsų tikslas visų pirma, yra neleisti, kad šis konfliktas išplistų į Baltarusijos teritoriją. Antra, neleisti, kad prisidengus specialia karine operacija, Lenkija, Lietuva ir Latvija smogtų Baltarusijai. smūgiui Baltarusijai. Kaip jau sakiau, iš Baltarusijos teritorijos niekas nešaudys rusams į nugarą. Štai toks yra mūsų dalyvavimas“, – sakė jis.

A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad Ukraina „pati provokuoja pasienyje“. Pasak jo, ši kaimyninė valstybė prie Baltarusijos sienos sutelkė iki 15 tūkst. karių, įrengė kontrolės postus bei šaudymo pozicijas.

„Ne tiesiog užsibarikadavo, bet pasistatė sieną. Ji nuolat vykdo mūsų teritorijos, pajėgų bei objektų optinę, elektroninę ir radijo žvalgybą. Savo bepiločiais orlaiviais dažnai pažeidžia valstybinės sienos liniją. Ir tuo pat metu nerimauja ir būgštauja „ach, kad tik Baltarusija neįsijungtų į karą“. Pasienyje nuolat vyksta provokacijos“, – sakė A. Lukašenka.

Jis prognozavo, kad konfliktas eskaluosis toliau. „Neturėtume tikėtis, kad artimiausiu metu įtampa atslūgs. Priešingai, Rusija suintensyvins specialią karinę operaciją. Vakarai, kariaudami su ja, sieks dar labiau apginkluoti Ukrainą“, – manė jis.

Tarp A. Lukašenkos sušauktų susirinkimų spalio 4 ir 10 dienomis nugriaudėjo sprogimas ant Krymo tilto. Rusijos kariuomenė patyrė pralaimėjimą ties Kryvyj Rihu ir atsitraukė Davydiv Brido – Mylovės linijos link arčiau Chersono. Taip pat paaiškėjo, kad į Donbasą buvo išsiųstas ešelonas su senais Baltarusijos tankais.

Komentarai ()