Jei pasitvirtins pranešimai, kad Lenkijoje sprogusias dvi raketas paleido nuo rusų smūgių besiginantys ukrainiečiai, tai, pasak Delfi kalbintų atsargos pulkininkų, situacijos iš esmės stipriai nekeičia. Jų teigimu, NATO dabar turėtų kuo skubiau aktyvinti oro gynybos elementų gamybą Vakaruose ir intensyvinti šią paramą Ukrainai.

Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius Delfi sakė manantis, kad šis įvykis turėtų keisti situaciją dėl šio karo apskritai.

„Ar tai buvo ukrainiečių raketa, apie ką vis pasirodo pranešimai, bet tai yra karo pasekmė. Karo, kurį pradėjo Rusija. Ar tai būtų rusų netyčia atskriejusi raketa, nes aiškiai nebuvo taikyta į karinę infrastruktūrą, bet pasikartosiu – tai yra karo, kurį pradėjo rusai, pasekmė“, – teigė pašnekovas.

Karo pasekmės, pasak jo, vis labiau plečiasi, pasiekia vis daugiau šalių – ne tik tokiais incidentais, bet ir karo pabėgėliais ukrainiečiais, ir mobilizacijos vengiančiais rusais.

„Dalis jų bėga nuo mobilizacijos, o dalis, kuo mažiau jau kas abejoja, yra besiinfiltruojantys rusų galimai šnipai ar diversantai“, – pastebėjo S. Guzevičius.

Po sprogimų Lenkijoje, NATO, jo vertinimu, turi suskubti rūpintis priešlėktuvinėmis, oro gynybos sistemomis.

„Dabar yra kaip tik gera proga ukrainiečiams dar kartą priminti, ko jie prašė, – uždaryti dangų ir dar kartą, – kad jiems reikia oro gynybos sistemų. Aš manau, kad NATO, iš kurios matome labai atsargias reakcijas, (…) tai turėtų paskatinti priešlėktuvinės ir priešraketinės ginkluotės gamybą Vakaruose, toliašaudės artilerijos gamybą, nes dabar mes tik girdime dejones, kaip čia dabar atiduodami ginklai Ukrainai nuginkluoja vokiečių ar kitas kariuomenes. Tai mes suprantame, kad ta gamyba yra absoliučiai nepakankama“, – konstatavo atsargos pulkininkas.

„NATO mažiausiai pačiai turėtų užtekti priešlėktuvinės, priešraketinės ginkluotės ir, žinoma, būtų labai protinga remti Ukrainą, todėl, kad tas vakarykštis raketų smūgis iš Rusijos pusės parodė žiaurų, tokį šlykštų kerštą už tai, kad jie privalo trauktis antžeminėse operacijose, ir kad dar vis turi jie raketų, nežiūrint visų kalbų, jog štai, rusams jau baigiasi raketos“, – pridūrė S. Guzevičius.

Raketos paleidimo autorystė situacijos iš esmės nekeičia: karas nevyksta pagal vadovėlį

Kitas portalo kalbintas atsargos pulkininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas analitikas Gintaras Bagdonas kalbėjo panašiai. Jis akcentavo, kad esmės, kieno iš tikrųjų raketa galiausiai nukrito ir sprogo Lenkijoje, tai nekeičia, nes karas yra tiesioginė Rusijos kaltė.

„Karas vyksta Ukrainoje, Rusija yra agresorė. Įsivaizduokime, kad kiekvieną dieną Ukrainos kariai, Ukrainos visuomenė yra įsitempusi, karas yra daugybė nevaldomų dalykų – kad ir kaip norėtume, jis nevyksta kaip iš vadovėlio“, – pabrėžė ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į brutalius okupantų raketų smūgius antradienį visos Ukrainos teritorijoje.

„Viena yra aišku, – kad NATO šalys privalo maksimaliai daug padėti Ukrainai stiprinant jos galią, pajėgumus, įskaitant oro gynybą, ir taip pat rūpintis savo oro erdve. Oro gynyba nėra vien tik priešlėktuvinė gynyba – tai yra ir žvalgyba, ir stebėjimas, ir logistika: daug dalykų. Ypač tos šalys, kurios yra šalia sunkiai prognozuojamos Rusijos, nors ji iš tikrųjų yra prognozuojama“, – teigė G. Bagdonas.

Jo vertinimu, šis įvykis paskatins NATO ir aktyvinti priešlėktuviunės, priešraketinės ginkluotės gamybą ir tokios paramos tiekimą Ukrainai.

„Aš esu įsitikinęs, kad taip. Nustebčiau, jei to nebūtų“, – sakė atsargos pulkininkas.

Sutelkė pasaulio dėmesį

Raketos detonavo 15.30 vietos (16.30 Lietuvos) laiku fermoje Pševodovo mieste, Liublino vaivadijoje, Lenkijos pietryčiuose, už maždaug 8 km nuo sienos su Ukraina, kuriai antradienį Rusija sudavė bene didžiausią raketinį smūgį nuo karo pradžios

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. Į įvykį suskubo reaguoti viso pasaulio lyderiai, politikai, ambasadoriai.

Komentarai ()