Kaip rusai pasiūlė suremontuoti Rumunijos sovietinę „Varšavjanką“ mainais į grūdus ir kas išėjo iš šios istorijos (Foto)  ()

Atrodo, kad elektros tiekimo problemos yra tipiškas visų „Varšavjankos“ projekto povandeninių laivų defektas, nepriklausomai nuo eksploatavimo šalies.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2022 metais Prancūzija ir Rumunija pasirašė ketinimų protokolą dėl mažiausiai dviejų dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų „Scorpene“ įsigijimo Rumunijos kariniam jūrų laivynui, numatoma sandorio kaina – 500 mln. eurų. Nors kaina gali būti daug didesnė, nes ekspertai mano, kad Rumunijai iš tikrųjų reikia mažiausiai 3 povandeninių laivų.

Šiame kontekste negalime atsistebėti vienintelio Rumunijos povandeninio laivo „Delfinul“, pastatyto pagal sovietų projektą 877 „Varšavjanka“, likimu. Teoriškai šio laivo atnaujinimas galėtų sutaupyti išteklių.

 

Tokia buvo tikroji situacija: nuo 1996 metų rumunų „Delfinul“ stovi sausame doke ir išvis nematė jokių išplaukimų į jūrą, o remontui reikalingos lėšos daro tokį atnaujinimą neprotingą, rašo „Defense Romania“.

Rumunija vienintelį povandeninį laivą „Delfinul“ įsigijo 1985 m. Sovietų Sąjunga laivą pardavė už 40 mln. USD. Po 11 metų tarnavimo šis povandeninis laivas prarado kovinį pajėgumą, nes išsikrovė baterijos. Jų pakeitimas tuomet kainavo 20 milijonų dolerių, o tuo metu Rumunija tokių pinigų neturėjo.

 

Dėl šios priežasties „Delfinul“ atkūrimo klausimas buvo atidėtas beveik 20 metų, ir tik 2016 m. vėl buvo iškeltas. Tuometiniai skaičiavimai rodė, kad šio povandeninio laivo elektrinės dalies remonto kaina jau išaugo iki 30 mln. USD. O kiekvieni remonto atidėjimo metai kainuoja dar +2 % nuo visos darbų kainos.

Tuo metu rusai net pateikė keletą patrauklių pasiūlymų remontuoti vienintelį Rumunijos karinio jūrų laivyno povandeninį laivą. Pavyzdžiui, jie mainais į remontą pasiūlė Rumunijai perduoti perteklinę įrangą naftos gavybos pramonei ar net šiek tiek grūdų. Tačiau jau tada Rumunija nusprendė, kad geriausia būtų viską palikti taip, kaip yra, ir leisti „Delfinul“ toliau likti sausame doke.

 

Povandeninio laivo „Delfinul“ remontas, kuris kainuotų tiek, už kiek Sovietų Sąjunga jį pardavė 1985 metais, nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios Rumunija atsisakė pasiūlymo. Rumunija taip pat elgėsi pagal logiką, kad Rusijos Federacija nesugebės suremontuoti povandeninio laivo taip, kad jis vis tiek atitiktų NATO standartus. Todėl nėra prasmės leisti resursų remontui, todėl vienintelis Rumunijos povandeninis laivas ir toliau lieka savo vietoje.

Ir atrodo, kad įsisenėjusios elektrinės dalies problemos yra būdingos visiems sovietiniams projekto 877 povandeniniams laivams. Šiame kontekste, be Rumunijos, galima paminėti ir Lenkiją, kurios povandeninis laivas „Orzel“, pastatytas pagal tą patį projektą, yra daugiau laiko remontuojamas, nei plaukioja jūroje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(32)
(0)
(32)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()