„Tai mūsų istorinės žemės!“. Rusijoje tikras beprotnamis - skelbiama, ką reikia padaryti su Suomija (Video)  ()

Rusijos valstybinės televizijos ekspertai neseniai diskutavo, ar Maskvos armija turėtų „išlaisvinti“ Suomiją, nes Šiaurės šalis yra dar arčiau prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO).


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Turkijos parlamentas ketvirtadienį (kovo 30 d.) balsavo už Suomijos narystės NATO patvirtinimą, pašalindamas paskutinę kliūtį Helsinkiui tapti naujausia NATO nare, taip pat suduodamas didelį smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jo susirūpinimas dėl karinio aljanso plėtros į rytus tapo svarbiu tarptautinių santykių židiniu likus keliems mėnesiams iki jo invazijos į Ukrainą.

Suomijos narystė priartintų NATO prie Rusijos slenksčio, nes abi šalys turi bendrą virš 1200 km ilgio sieną.

Dešimtmečius Suomija ir Švedija atsisakė narystės NATO, tačiau oficialiai pateikė prašymą prisijungti, kai Putinas pernai vasarį įsakė Ukrainoje surengti „specialiąją karinę operaciją“. Šalių narystė strigo kelis mėnesius, kai Turkija ginčijo jų santykius su kurdų grupuotėmis Sirijoje, kurias laiko teroristinėmis organizacijomis. Nors Suomija žengė į priekį narystės link, Švedijos narystė ir toliau stringa.

Per neseniai vykusią diskusiją Rusijos televizijos laidoje „60 minučių“ analitikai iškėlė Suomijos „išvadavimo“ perspektyvas.

 

Rusijos valdžia ir ekspertai panašią retoriką skleidė apie Ukrainą. Jie siekė pateisinti invaziją į šalį tvirtindami bandymą „išvaduoti“ Ukrainos vyriausybę nuo nacių, nepaisant to, kad pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydas.

Mokslininkas Dmitrijus Abzalovas situaciją, susijusią su Suomija, apibūdino kaip „netvarką“ ir „jau slystančią iš mūsų rankų“. Tačiau „Rossjia-1“ vedėja Olga Skabejeva pareiškė, kad Suomija yra „mūsų istorinė žemė“, ir paragino Rusiją imtis veiksmų dėl gresiančios Suomijos narystės NATO.

„Turime išlaisvinti brolišką suomių tautą“, – sakė ji.

Ši idėja sukėlė tam tikrą Abzalovo pasipriešinimą, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos turėtų sutelkti dėmesį į tebesitęsiančią invaziją, kuri pastaraisiais mėnesiais įstrigo po to, kai Ukraina reagavo energingomis gynybos pastangomis ir apribojo Rusijos galimybes pasiekti esminės pažangos rudenį ir žiemą.

 

„Pirmiausia išlaisvinkime visa kita, o tada susitvarkykime su broliška suomių tauta“, – sakė Abzalovas.

Pokalbio vaizdo įrašą išvertė ir šeštadienio rytą socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

„Dėmesio, Suomija! Rusijos propagandistai kalba apie būtinybę „išlaisvinti brolišką suomių tautą“, – tviteryje parašė jis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(11)
(49)
(-38)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()