JAV jūrų pėstininkai baigia prasigerti? (0)
JAV kariuomenėje buvo išplatintos suvestinės, neskirtos plačiajai visuomenei, pagal kurias po 10 metų karinių veiksmų vis daugiau kariškių laiko save girtuokliais. Ryšium su tuo JAV jūrų pėstininkų vadovybė pareiškė įvedanti naujas griežtas priemones: kariškiai, kurių kraujyje tarnybinių pareigų vykdymo metu alkoholio kiekis sudarys 0,01 proc. ir daugiau tuojau pat bus siunčiami pokalbiui su psichologu, „Christian Science Monitor“ rašo Anna Mulrine,
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinėse Valstijose daugumoje valstijų maksimaliai leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,08 procento. Naujos sugriežtintos priemonės, kuriomis vadovaujantis visuose jūrų pėstininkų padaliniuose dukart per metus bus vykdomos patikros vietoje, buvo patvirtintos 2012 metų pabaigoje dėl nerimą keliančios statistikos, liudijančios, kad didėja besaikis alkoholio vartojimas kariuomenėje nuo 2001 metų.
Pavyzdžiui, 1998 metais, kaip rodo apklausos, atliktos JAV gynybos ministerijos užsakymu, duomenys, 35 procentai kariškių priskyrė save amžiniems girtuokliams. Praėjus 10 metų šis skaičius išaugo beveik per pusę. Tuo pačiu metu „girtuokliu“ save įvardijo beveik kiekvienas iš keturių apklaustų kariškių.
Kaip pareiškė praėjusią savaitę savo interviu pulkininkas Timotis Fosteris (Timothy Foster), jūrų pėstininkų korpuso štabo viršininkas, atsakingas už Jūrų pėstininkų ir jų šeimų aprūpinimo programų (Marine and Family Programs) vykdymą, toks amžinas girtuokliavimas turi savo pasekmių.
„Jeigu išanalizuotume psichinės sveikatos sutrikimus – ar tai būtų savižudybės, seksualiniai nusikaltimai ar smurtas šeimoje – visais atvejais pamatysime vieną bendrą ypatybę – alkoholio vartojimą, - komentuoja jis. - Jeigu mes nukreipsime savo pastangas girtuokliavimui ir piktnaudžiavimui alkoholiu kariuomenėje mažinti, aišku, mums nepavyks visiškai išgyvendinti su tuo susijusių nusikaltimų, bet įtakoti bendrą situaciją visiškai įmanoma“.
T. Fosteris pripažįsta, kad alkoholio koncentracija 0,01 proc. santykinai nedidelė, ir tokia koncentracija gali būti atrasta net išgėrus vieną nedidelę alkoholio porciją arba keletą taurelių anksčiau, priklausomai nuo kūno masės. Klausimas yra tas, ar alkoholio testas bus teigiamas.
Jeigu taip, tai gali iškilti problema, kadangi jūrų pėstininkai bus tikrinami po to, kai jie atvyks į tarnybą arba pradės budėti. „O tai reiškia, kad jeigu jie iki tol gėrė, jų kraujyje vis dar yra alkoholio, ir iškvėpus tai bus nustatyta. Štai tada ir gali kilti problemų, - sako jis. - Mes netvirtiname, kad tokių problemų esama, mes paprasčiausiai norėtume su mūsų specialistų pagalba išsiaiškinti, ar čia tikrai yra reikalinga psichologo konsultacija arba gydymas“.
Kita vertus, T. Fosteris laiko, kad „jeigu kariškis „pripūtė“ į alkotesterį 0,01 proc., ir tai jam pirmas kartas, ir jis ne iš tų, apie kuriuos sakoma „jūrų pėstininkas arba geria, arba jau girtas“, tada galima paprasčiausiai nukreipti į pokalbiui“. Žinoma, vadovybė gali paprasčiausiai paskirti drausminę nuobaudą, bet siūloma programa sumąstyta taip, kad būtų daromas dar ir koks nors gydomasis poveikis.
T. Fosteris sako, kad konsultantai psichologai spręs, ar kariškis, nukreiptas pas juos pokalbiui, turi „problemų su alkoholiu“. „Visa prasmė yra ta, kad iš anksto būtų išaiškinti tie reiškiniai, kurie gali virsti rimta problema pačiam žmogui, jo šeimai ir tarnybos draugams“.
Nuo gegužės iki spalio buvo vykdomas pirminis eksperimentas, kurio metu patikrinti 797 trijų padalinių įvairaus rango kariškiai.
99,99 proc. alkoholio testų pasirodė esą neigiami, tačiau, kaip mano T. Fosteris, vargu ar verta tikėtis, kad tokie skaičiai bus norma.
Padalinių, dalyvavusių šiame pirminiame eksperimente, atranka buvo vykdoma, atsižvelgiant į pareigas, be to, dauguma kariškių įeina į saugumo pajėgų sudėtį.
„Dabar, kada mes išplėsime tikrinimus ir juos vykdysime visuose likusiuose jūrų pėstininkų padaliniuose, rezultatai, greičiausiai, bus ne tokie paguodžiantys“, - mano T. Fosteris.
O tai, anot T. Fosterio, savo ruožtu įgalins išaiškinti daugiau jūrų pėstininkų, kuriems reikia gydytis. „Žinoma, duomenys, kuriuos mes gavome (apie tuos kariškius, kurie patys save laiko girtuokliais), tiesiog šokiruoja, ir vargu ar čia pasakysi: „Na gerai, mes rasime būdą juos sutramdyti!“
