Užsienio šalių žiniasklaida gyvai aptarinėja Švedijos karinio jūsų laivyno ir menamo Rusijos povandeninio laivo gaudynes. Tiksliau, katės ir pelės žaidimą. Daugelis apžvalgininkų teigia, kad katė (Švedijos laivynas) yra per silpna, kad sugautų laimikį.

Užsienio žiniasklaida pastebi, kad Švedija turi per mažai karinių pajėgų, kad galėtų vykdyti itin plataus masto karinę operaciją – surasti paslaptingą pagalbos signalą siuntusį Rusijos povandeninį laivą. Dėl to kalta Švedijos vyriausybė, jau daugelį metų iš eilės mažinanti karinio laivyno finansavimą.

„Dar 1980-aisias žaidusi katės ir pelės žaidimą su sovietų povandeniniais laivais, Švedijos povandeninė gynyba dabar tėra tik tų laikų laivyno šėšėlis“, – rašo žurnalistas Eliasas Grollis savo bloge „Foreign Policy“.

„Švedijos valdžios surengtoms tokio didelio masto paieškoms labai trūksta sraigtasparnių su garsiniais hidrolokatoriais. Kadangi Stokholmo archipelagas – tai tankiai salelėmis nusėta teritorija – jis tapo puikia povandeninių laivų treniruočių vieta. Čia tikrai yra už ko pasislėpti, jei kyla pavojus būti pastebėtiems, – pabrėžia žurnalistas. – Tačiau Švedijos sraigtasparnių jūrinė flotilė buvo likviduota 2008 metais. Jos pakaitalo teks laukti ilgiau nei iki 2018 m.“.

Leidinys „The Guardian“ ironizuoja: „Dar viena povandeninio laivo medžioklė Stokholmo archipelage su farso elementais – Rusijos “mini„ povandeninį laivą gainiojasi Švedijos mini laivynas“.

Straipsnyje primenama, kad Švedija jau 20 metų mažina gynybos biudžetą. Todėl gali vėl kilti ginčų dėl šalies ketinimų stoti į NATO. Leidinio nuomone, Švedijos gynyba besirūpinantys politikai laikosi dviveidės politikos, bandydami įtikti daugumai. Dauguma Švedijos gyventojų – prieš narystę NATO, tačiau visi supranta, į kurią pusę šalis stotų kilus karui.

Straipsnyje pabrėžiama, kad šio incidento rezultatas, koks jis bebūtų, abi šalis paliks nepatogioje situacijoje.

Jei Švedija ras Rusijos laivą, didžioji kaimynė atrodys kaip nevykėlė. Jei švedai nieko neras, tuomet dar labiau suabejos savo ginkluotųjų pajėgų efektyvumu. Taigi geopolitinė Švedijos padėtis sufleruoja, kad jos stojimas į Aljansą – neišvengiamas.

Kodėl taip sunku rasti Rusijos laivą

Rusijos karo specialistas, dirbantis Londone, Igoris Sutiaginas „The Guardian“ iškėlė versiją, kad Rusijos laivą labai sunku rasti dėl jo mažų gabaritų. Labai dažnai šnipinėjimui yra naudojami patys mažiausi povandeniniai laivai.

Tai gali būti ne „Triton-NN“, o dar mažesni. Tarkime, paprastas „Triton“, kuriame telpa vos du žmonės. Tokį laivą galima paslėpti bet kokiame furgone. O ką jau kalbėti apie besisukiojantį tanklaivį. Gali būti ir didesnis laivas – „Piranija“, kuriame telpa šeši žmonės. Jis plaukia beveik be garso. Rusija iki šiol pasigamino du „Piranija“ tipo laivus.

Vienas priklauso Baltijos kariniam jūsų laivynui. „Foreign policy“ teigimu, rusų povandeninis laivas šiame regione galėjo atsirasti NATO karinių pratybų „Northern Archer“ metu.

Komentarai (0)