Kaip vykdoma Lietuvos oro erdvės apsauga: „Taip, kaip rusai, jau niekas Europoje neskraido“ (3)
Informacinius bei propagandinius karus Baltijos šalims paskelbusi Rusija demonstruoja ir savo karinę jėgą. Per šiuos metus netoli šių valstybių sienų Rusijos lėktuvai buvo daugiau nei šimtą kartų. Suaktyvėjimas pastebėtas prieš trejus metus, tačiau šiemet jis viršijo visus iki tol buvusius mėginimus. Tokį aktyvumą kariškiai ir karo ekspertai sieja su karu Ukrainoje ir vertina kaip Rusijos atsaką į NATO veiksmus bei retoriką jos atžvilgiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atsakydami į padidėjusį Rusijos aktyvumą šiaurinėje Europos dalyje, šią savaitę Britanijos, trijų Baltijos šalių, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai susitarė stiprinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje ir oro pajėgų mokymuose.
LRT televizijos laidos „Savaitė“ svečias – Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Audronis Navickas.
– Kad jau pasakiau, jog buvo daugiau nei 100 kartų, kai Rusijos lėktuvai manevravo kažkur netoli Baltijos šalių oro erdvės, kaip tai atrodo palyginus su ankstesniais metais, ar tikrai suaktyvėjimas yra toks didelis ir ryškus?
– Kalbant apie suaktyvėjimą, norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų Rusijos karinių orlaivių suaktyvėjimas, kai jie skrenda iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado sritį ir atgal, tikrai yra didelis. Jeigu palyginsime, tai yra 3:1, t. y. 2014 metais mes turime tris kartus daugiau Rusijos karinių orlaivių skraidymų, nei turėjome 2012 m., 2013 m. ar net 2011 m.
– Ar jie yra pažeidę mūsų oro erdvę?
– Tikrai ne.
– Nė karto?
– Paskutinį kartą Rusijos karinis orlaivis yra pažeidęs Lietuvos Respublikos oro erdvę 2012 m. kovo mėnesį.
– Kur jie tada skraido?
– Jie skraido tarptautinėje oro erdvėje. Situacija turėtų būti tokia: nėra bėdos, kad rusai skraido, bėda galbūt yra ta, kad jie skraido intensyviai ir neinformuodami mūsų. Bėda ta, kad, kaip jie skraido, jau niekas Europoje neskraido.
Yra Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, pagal kurios nustatytus reikalavimus visi orlaiviai, skrendantys ne tik ES, bet apskritai pasaulinėmis oro trasomis, tarptautiniais vandenimis, turi turėti radijo ryšį ir būtų įsijungę atsakiklį.
Rusai to dažnai nedaro. Ir dar jie nedaro trečio dalyko – neduoda skrydžio plano prieš išskrisdami iš išvykimo aerodromo ir skrisdami į paskirties aerodromą. Sakyčiau, kad pagrindinė ši bėda ir tos taisyklės, kurių jie nesilaiko. Šiaip jokių tarptautinių pažeidimų jie nedaro.
– Kodėl tada iš Zoknių kyla NATO naikintuvai?
– Jeigu rusai neįvykdo nors vieno iš tų trijų dalykų, kuriuos aš pasakiau (nepateikia skrydžio plano, neįsijungia atsakiklio ir nepalaiko radijo ryšio su antžeminėmis tarnybomis), mes matome savo radaruose, kad skrenda orlaivis, bet nežinome, kas jis toks. Todėl keliami NATO naikintuvai – kad identifikuotų tą orlaivį. [Reikia] priskristi ir pasižiūrėti, koks orlaivis, kam priklauso, kokias galimai jis gali vykdyti užduotis ir kiek tų orlaivių yra iš viso.
– Kitaip sakant, NATO naikintuvai priskrenda, jį identifikuoja, perduoda duomenis į žemę, ir tas lėktuvas skrenda toliau?
– Taip. Ir NATO naikintuvai grįžta atgal.
– Koks tada gali būti toks suintensyvėjusių skrydžių tikslas, ką jie tuo nori parodyti?
– Tai, tikriausiai, yra susieta su visa geopolitine situacija, kuri dabar yra Ukrainoje, su Rusijos ir Ukrainos karu, su mūsų valstybės pozicija tarptautinėje erdvėje.
– Jeigu taip būtų, kad jis įskrenda į mūsų oro erdvę, ką tada daro mūsų oro erdvės gynyba?
– Iš esmės iki identifikavimo daro tą patį, ką daro, kai periminėja Rusijos karinių oro pajėgų orlaivius, skrendančius tarptautinėje oro erdvėje. Bet tada jau mes turime teisę tam orlaiviui nurodyti, ką jam reikia daryti. Yra atitinkamos procedūros, naikintuvų pilotai jas žino. Arba jis palydimas iš mūsų respublikos teritorijos, arba nutupdomas atitinkamame aerodrome. Arba, jeigu jis neklauso komandų, netgi gali būti paleistas įspėjamasis šūvis.
– O kas tą įspėjamąjį šūvį leidžia paleisti, kas įsako? Ar pats lakūnas, sėdintis naikintuve, sprendžia?
– Egzistuoja visa sprendimų priėmimo grandinė, kurioje yra ir pats lakūnas. Jis čia pats paskutinis. Norėčiau pažymėti, kad nuo Lietuvos įstojimo į NATO, nuo 2004 m., Lietuvos oro erdvė yra sudėtinė dalis integruotos Aljanso oro erdvės. Todėl mes turime ir NATO oro policiją, ir sąjungos naikintuvus, kurie taikos metu vykdo oro policijos misiją.
Jiems vadovaujama per NATO vadovavimo grandinę: naikintuvas, lakūnas, valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje, Kaune, Jungtinis oro operacijų centras Vokietijoje, Udemo mieste, oro pajėgų vadavietė Ramšteine. Pradedant nuo Ramšteino, sprendimo priėmimo grandinė ir yra tokia, kol ateina sprendimas apie šūvį.
– Bet, jeigu tas lėktuvas kabo virš mūsų strateginio objekto, tarkim, atominės elektrinės, tai ta grandinė labai ilga, jis gali padaryti savo juodą darbą?
– Grandinė – labai trumpa, taip tik atrodo, kad ilga.
– Kiek tai užtrunka?
– Laiko nepasakysiu, bet pakankamai nedaug. Galiu tik visiems prieinamą informaciją pasakyti: daugiausiai per 15 min. nuo signalo gavimo lėktuvas yra ore. Laikas gali būti ir dvigubai trumpesnis.
– Ar yra tokia oro gynybos struktūra, kurią sudarytų didelio nuotolio, vidutinio ir artimo nuotolio raketos, skirtos oro erdvės gynybai?
– Lietuva pati tokių pajėgumų neturi. Turime tik trumpo nuotolio oro gynybos pajėgumus.
– Turite galvoje „Stinger“?
– Turiu galvoje ir „Stinger“, ir dar raketines sistemas RBS-70, kuriomis yra apginkluotas mūsų oro gynybos batalionas.
– Ir neketinama tų vidutinio nuotolio raketinių sistemų įsigyti?
– Ketinama. Manau, kad tai nėra paslaptis. Viešoje erdvėje tokia mintis jau rutuliojama. Vidutinio nuotolio priešlėktuvines sistemas Lietuva planuoja įsigyti netolimoje ateity.
– O didelio nuotolio turbūt būtų „Patriot“?
– Taip, „Patriot“ tipo. Tai yra pakankamai brangi sistema.
– Ir apie tai Lietuva negalvoja?
– Kol kas ne.
– Prašau pasakykite, ar tuo metu, kažkada, nebuvo padaryta savotiška klaida, kai užuot įsigijus ir rūpinusis tomis vidutinio nuotolio gynybos sistemomis, buvo įsigyti transportiniai lėktuvai „Spartan“ ir civilinėms, o ne karo reikmėms skirti sraigtasparniai?
– Praeitis – toks dalykas, iš kurio mokomės. Negaliu vertinti, ar tai buvo teisinga, ar neteisinga. Mano požiūriu, tai buvo teisingas sprendimas, nes transporto orlaivių irgi reikia.
– Tarkim, kiltų kažkokie karo veiksmai, tai ką tas „Spartan“? Jis turėtų būti išskraidintas, ar jis gali būti panaudojamas karo veiksmams?
– Jis gali būti panaudojamas kaip palaikantis karo veiksmus: keleivių, krovinių, ginkluotės, taip pat ir svarbių asmenų pervežimui.
– Ar galite pasakyti, patvirtinti, kad Lietuvos oro pajėgos gali užtikrinti savo pačių, o ne priešų dominavimą mūsų oro erdvėje?
– Lietuvos oro pajėgos savarankiškai negali. Bet kaip NATO dalis – taip.
