Bom­bo­ne­šių avia­ci­jos tė­vu tei­sė­tai lai­ko­mas ita­lų ge­ne­ro­las Džu­lio Due (Giulio Douhet). Bū­tent jis Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ir vė­les­niais de­šimt­me­čiais gy­nė sa­vo pa­siū­ly­tą oro ka­ro kon­cep­ci­ją. Pa­grin­di­niai šios kon­cep­ci­jos vei­kė­jai bu­vo bom­bo­ne­šiai. Ge­ne­ro­las ma­nė, kad ma­si­niai bom­bo­ne­šių ant­skry­džiai lai­duos sėk­mę bet ku­ria­me ka­re.

Tarp vakar ir rytoj

Ir nors generolui esant gyvam (Giulio Douhet mirė 1930 m.) oro karo koncepcija nebuvo tinkamai įvertinta, mūsų laikais ji laikoma teisinga.

Tai akivaizdžiai demonstruoja tokios karinės operacijos, kaip „Audra dykumoje“ (1991 m.) ar NATO atlikti Jugoslavijos bombardavimai dešimtojo dešimtmečio gale. Tiesa, dabar „skrajojančių tvirtovių“ armadas pakeitė daugiafunkciniai naikintuvai ir gan nebrangūs bepiločiai skraidantys aparatai – dronai. Ar turi ateitį sudėtingi ir brangūs Šaltojo karo titanai – strateginiai bombonešiai?

Pasistengsim išsiaiškinti.

JAV ir SSRS priešpriešos periodu strateginiai bombonešiai vaidino paprastą ir suprantamą vaidmenį: Šaltajam karui perėjus į karštąją fazę jie turėjo priešo teritoriją paversti „radioaktyviais pelenais“. Sparnuotosios mašinos buvo dalis vadinamosios branduolinės trijulės, kurioje yra sausumoje, jūroje ir ore esančios branduolinės galvutės.

Strateginiai bombonešiai pagal nerašytą susitarimą yra tarpkontinentiniai ir jų skrydžio atstumas turi viršyti 5 000 km. Tokių mašinų arsenalo pagrindą anksčiau sudarė laisvo kritimo bombos ir sparnuotosios raketos su branduolinėmis kovinėmis dalimis. Šaltojo karo pabaiga žymi karinės strategijos lūžio momentą, kai daug branduolinio ginklo nešėjų tapo nereikalingi. Jei anksčiau JAV KOP buvo šimtai bombonešių, tai dabar jie skaičiuojami dešimtimis. Amerikiečiai savo dispozicijoje turi 65 „strategus“ B-52H, apie 60 B-1B Lancer ir 19 nematomųjų B-2. Rusijos KOP yra 16 bombonešių Tu-160 ir 30 pasenusių turbopropelerinių Tu-95МС/МСМ. Toliau tarnybą tęsia tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22М3.

Dabar, kai visas civilizuotas pasaulis stengiasi sumažinti savo branduolinius arsenalus, strateginiai bombonešiai skubiai perkvalifikuojami taktinių užduočių sprendimui. Pavyzdžiui, B-1B gali nešti iki 24 naujausių sparnuotųjų raketų AGM-158 JASSM, ir yra galingiausias taktinis karinis lėktuvas pasaulyje.

B-52H ir B-2A taip pat gali pasigirti plačiu valdomų ginklų arsenalų, todėl drauge su pažangiais taikymosi kompleksais (tokiais, kaip Sniper ATP), jie yra grėsmingi bet kokiame lokaliame konflikte.

Kaip bebūtų, bet amerikiečių kariškiai pinigus skaičiuot moka: per vieną karinį skrydį B-1B gali sunaikinti tankų diviziją ar sulyginti su žeme didelę kovotojų stovyklą. Reikia nepamiršti, kad JAV turi didelį santykinai nebrangių bepiločių ginklų, tokių, kaip JDAM kompleksai.

Turint visa tai omeny, aiškėja, kad bombonešiai turi ateitį. Nors, žinoma, daugeliu atvejų pigiau naudoti daugiafunkcinius naikintuvus arba dronus.

Vyrauja nuomonė, kad rusiškieji strateginiai bombonešis su kintamos geometrijos sparnu Tu-160 – amerikietiškojo B-1 kopija. Tai ne visai taip, kadangi šie lėktuvai ženkliai skiriasi. Iš kitos pusės, kurdami Tu-160, tarybiniai inžinieriai panaudojo kolegų iš už Atlanto patirtį ir ėjo amerikiečių jau pramintu keliu (kalbama apie keičiamos geometrijos sparno panaudojimą).

Grėsmė iš dangaus

Gana originalus JAV karo ekspertų požiūris į ateities bombonešius. Jie pasiūlė modernizuoti strateginius bombonešius B-1B iki B-1R lygio, kur „R“ reiškia „regioninis“. Projektu siekiama maksimaliai išplėsti sparnuotųjų mašinų galimybes, ir padaryti B-1R pačiu daugiafunkciškiausiu bombonešiu pasaulyje.

Be įprastinių itin tikslių valdomų bombų ir raketų, jis galės nešti dešimtis „oras-oras“ klasės raketų. Tai gali būti AIM-120 AMRAAM arba naujesnės raketos. Lėktuvas bus „oro kreiseris“, gebantis vienas sunaikinti priešo eskadrilę. Sunkius ir nemanevringus B-1R pridengs lydintys naikintuvai. Gali būti, kad informacijos rinkimą ir apdorojimą atliks mažai pastebimi naikintuvai F-22. Jie perdavinės informaciją apie priešininką realiu laiku B-1R, o šis savo ruožtu, užsiims taikinių paskirstymu ir raketų nukreipimu į juos.

Apie projekto realizavimo galimybes dar anksti, o B-1R kūrimo terminai nenustatyti. Galima numanyti, kad lėktuvas bus aprūpintas patobulinta avionika ir Pratt & Whitney F119 varikliais (tokie pat naudojami ir F-22). Bombonešis galės įsibėgėti iki maksimalaus 2,2 М (Macho skaičius) greičio, tačiau jo skrydžio nuotolis, lyginant su B-1B, bus 20 % trumpesnis.

Nors koncepcija įdomi, jos realizavimo šansai nedideli. Dabartinė JAV administracija bet kokiais būdais stengiasi sumažinti karines išlaidas. Anksčiau amerikiečiai jau atsisakė taktinio bombonešio Lockheed Martin FB-22, sukurto ant F-22 Raptor bazės. JAV vadovybės kariniai prioritetai akivaizdūs: tai naikintuvai F-35 ir daug perspektyvių bepiločių aparatų. Kiti ambicingi projektai bus finansuojami pasirinktinai.

Ateities „nematomieji“

Per pastaruosius du dešimtmečius niekas nepadarė tokios įtakos karinei aviacijai, kaip stealth technologija. Svarstyti jos „neefektyvumą“ ir „brangumą“ taip pat neišmintinga, kaip įrodinėti propelerinių lėktuvų pranašumą prieš reaktyvinius. Turint omeny PLG sistemų išsivystymą, akivaizdu, kad ateities karus galės išgyventi tik mažai pastebimi lėktuvai.

Labiausiai pažengęs ir technologiškai tobuliausias strateginis bombonešis yra ikigarsinis amerikiečių Northrop B-2 Spirit. Savo efektyvumą jis įrodė Jugoslavijoje, Libijoje, Irake ir Afganistane. B-2 ypatybe tapo ir jo kaina: neskaičiuojant mokslinio ir tiriamojo darbo, vienas lėktuvas kainavo > 1 mlrd dolerių. Tačiau tai nereiškia, kad lėktuvas blogas. Tiesiog, jį kuriant buvo vadovaujamasi Šaltojo karo filosofija, kai pirmoje vietoje buvo charakteristikos, o ne kaina. Jau dešimtajame dešimtmetyje aukšta B-2 kaina lėmė tai, kad iš planuotų sukurti 132 šio tipo lėktuvų buvo nupirkta vos 20.

Bendrai B-2 vaidmenį sunku pervertinti – lėktuvas tapo pavyzdžiu ateities bombonešio, pakeisiančio tiek senstančius B-1B ir B-52, tiek ir patį B-2 Spirit. Kaip žinia, šis buvo sukurtas pagal „skraidančio sparno“ aerodinaminę schemą, – būtent pagal tokią schemą bus sukurtas ir naujos kartos bombonešis. Ikigarsinio nematomo bombonešio kūrimo keliu pasuko ne tik JAV, bet ir Rusija. Tai rodo, kad B-2 koncepcija dabartinėmis sąlygomis yra teisingiausia.

Dešimtajame dešimtmetyje amerikiečiai planavo pakeisti strateginių bombonešių parką viršgarsiniu 2037 Bomber. Bet parko senėjimas pastūmėjo JAV vadovybę pradėti „tarpinio bombonešio“ programą, galėsiančio pakilti į dangų jau 2018 m. Next-Generation Bomber (programos pavadinimas) numatytas kaip pigesnis B-2 Spirit analogas.

Žiniasklaidoje ne kartą pasirodydavo informacija apie galimą rusiškų strateginių bombonešių Tu-95МС ir Tu-160 modernizavimą. Norėta praplėsti taktines lėktuvų galimybes, įtraukiant į jų arsenalą ir nebranduolinius ginklus. Konkrečiau, buvo kalbama apie sparnuotąsias raketas X-555 ir Х-101. Pastarosios skriejimo nuotolis siekia 5500 km. Raketą Х-101 RF KOP ginkluotėje turėjo atsirasti 2013 metais, bet patikimų duomenų apie tai nėra iki šiol.

Pagal reikalavimus, NGB kaina negali viršyti 550 milijonų dolerių už vienetą. Naudinga NGB apkrova – apie 12 tonų, o kovinis veikimo spindulys – 3800 km. Palyginimui, B-2 gali paimti 22 tonas amunicijos, o Spirit kovinis veikimo spindulys – 5300 km. Bet atsižvelgus į daugiau, nei dvigubai mažesnę kainą, NGB atrodo prasmingesnis. Kalbant apie planuojamas eksploatacijos išlaidas, naujasis bombonešis bus daug ekonomiškesnis už savo vyresnįjį brolį. Dar vienas svarbus momentas: NGB jo kūrėjai nori padaryti tiek pilotuojamą, tiek nepilotuojamą. Tai atskiria naująjį lėktuvą nuo B-2. 2012 metais programoje įvyko daug nereikšmingų pakeitimų ir buvo pervadinta į LRS-B (Long Range Strike Bomber).

2014 metais projektui planuota skirti 379 milijonus dolerių – projekte dalyvauja Northrop Grumman, Boeing ir Lockheed Martin kompanijų specialistai.

Lėktuvo ypatybė – modulinė koncepcija. Tai reiškia, kad priklausomai nuo situacijos, LRS-B galės pasiimti žvalgybos, radioelektroninės kovos įrangą ir, žinoma, įvairią oras-žemė klasės ginkluotę.

Vienas iš svarbiausių specialistus dominančių aspektų yra LRS-B nepastebimumo lygis. Tačiau į šį klausimą (kaip ir į kitus svarbius klausimus) atsakymo bus galima sulaukti ne anksčiau, nei lėktuvas bus priimtas ginkluotei. Tai turėtų įvykti 2025 metais, o iš viso JAV KOP gaus 80 – 100 šio tipo aparatų.

Ateities bombonešius gali papildyti amerikiečių iniciatyva Prompt Global Strike („Staigus globalus smūgis“). Šia iniciatyva siekiama įgyvendinti galingo nebranduolinio smūgio bet kuriame planetos taške įvykdymą ne ilgiau, nei per 1 valandą. Pagal šią koncepciją Boeing kompanija kuria hipergarsinę sparnuotąją raketą X-51A, kurio greitis sieks 7500 km/h. 2013 metais iš B-52 bombonešio paleista raketa sugebėjo išvystyti 5,1 M greitį.

Visa tai, drauge su lėktuvų parko senėjimu privertė RF vadovus pradėti PTAAK (Perspektyvus tolimosios aviacijos aviacinis kompleksas – rus. ПАК ДА Перспективный авиационный комплекс дальней авиации) projekto darbus. Lėktuvo kūrimu dabar užsiima AB „Tupolev“ konstruktorių biuras. Anksčiau Karinės pramoninės komisijos prie RF vyriausybės pirmininkas Dmitrijus Rogozinas pasakojo apie planus sukonstruoti „analogų neturintį hipergarsinį bombonešį“. Šis pareiškimas visai nustojo svarbos, kai KOP vadovybė pasirinko „skraidančio sparno“ schemą (taip yra, nes pagal šią aerodinaminę schemą sukurtas lėktuvas pagal apibrėžimą yra ikigarsinis). Taigi, Rusija pasuko pigesnio B-2 analogo kūrimo keliu. Lėktuvo charakteristikos bus panašios į LRS-B, tačiau jis pasirodys kiek vėliau. 2012 Tolimosios aviacijos vadas generolas leitenantas Anatolijus Žichariovas pareiškė, kad PTAAK pradės tarnybą KOP 2020 metais. Ši prognozė atrodo menkai tikėtina – realistiškesnė lėktuvų pasirodymo data atrodo trečiojo dešimtmečio vidurys ar net galas.

Ekspertai mano, kad lėktuvo bendra masė gali viršyti 120 tonų, o skrydžio nuotolis sieks 10 tūks. km, maksimalus greitis – apie 950 km/h. Aišku, kad karinio lėktuvo variklis bus sukurtas Tu-160 variklio bazėje. Jungtinėje variklių kūrimo korporacijoje paaiškino, kad „tai bus naujas variklis unifikuoto antrojo tipo dujų generatoriaus НК-32 bazėje“. Jį sukurs kompanija AB „Kuznecov“.

Ant hipergarsinio greičio slenksčio

Įsivaizduoti, kaip atrodys strateginis bombonešis po dešimties ar penkiolikos metų, nesunku. Daug sudėtingiau įsivaizduoti tolimos ateities karo mašinas. Čia galima išskirti du aspektus: skrydžio charakteristikų gerinimas ir bepiločiai lėktuvai. Jei pirmųjų pagal stealth technologiją sukurtų lėktuvų charakteristikos nebuvo įspūdingos, tai ateities bombonešiai bus ne tik nepastebimi bet ir hipergarsiniai.

Negalima nepaminėti naujausio korporacijos Lockheed Martin padalinio Skunk Works projekto – hipergarsinio lėktuvo SR-72. Jo pavadinimas – tiesioginė nuoroda į garsųjį žvalgybinį lėktuvą SR71 Blackbird. Pagrindine naujojo lėktuvo paskirtimi, suprantama, taps žvalgyba.

Hipergarsiniu laikomas greitis, viršijantis 5 М. Tokiam greičiui reikia ypatingo hipergarsinio tiesiasrūvio oro reaktyvinio variklio (HTORV). Tai tiesiasrūvio oro reaktyvinio variklio variantas, kurio degimo kameroje srauto greitis – viršgarsinis.

Kalbant apie didelius skrydžio greičius, reikia išvengti atitekančio oro stabdymo ir kurą deginti viršgarsiniame oro sraute.

Dar viena Prompt Global Strike iniciatyvos dalis – hipergarsinis skraidantis aparatas Advanced Hypersonic Weapon. Kūrimą vykdo JAV Karinės sausumos pajėgos. Didelio tikslumo kovinis blokas AHW yra dviejų kūgių formos ir turi keturis aerodinaminius paviršius. Už 6 000 km esantį taikinį jis sunaikins per 35 minutes. Manoma, kad taikinys bus sunaikinamas kinetiniu hipergarsiniu greičiu lekiančio kūno poveikiu.

Beje, panašu, svarstomas ir SR72 smūginės modifikacijos sukūrimas. Pagrindinė lėktuvo ypatybė ta, kad jis galės pasiekti 6 М greitį. Jis bus pasiekiamas varikliu, apjungsiančiu tradicinio reaktyvinio ir hipergarsinio tiesiasrovio oro reaktyvinio variklio ypatybes.

Lėktuvas SR-72 bus bepilotis ir galės priešo teritorijoje smūgiuoti daug greičiau, nei kiti JAV KOP esantys bombonešiai.

Tiesa, kalbėti apie Lockheed Martin kūdikio perspektyvas nelengva. Su pagrindine, žvalgybos, užduotimi jau seniai susitvarko palydovai. O amerikiečių planuose dar ir daugybės pigesnių bepiločių žvalgybinių aparatų kūrimas.

Kitaip tariant, dar nėra užtikrinta, kad SR-72 atsiras niša.

Илья Ведмеденко
naked-science.ru

Komentarai (2)