JAV kariuomenei kuria nematytus ginklus – karo rutulius (Video) (4)
Išsilaipinimas priešo užimtame paplūdimyje – viena pavojingiausių įmanomų karinių operacijų. Tą savo kailiu ne kartą patyrusi JAV kariuomenė nusprendė ieškoti būdų apsisaugoti nuo situacijų, primenančių pirmąsias filmo „Išgelbėti eilinį Rajaną“ akimirkas – inžinieriai kuria jūrų pėstininkams padėsiančius „karo rutulius“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkų komanda, dirbanti bendrovėje „GuardBot.Inc.“, įsikūrusioje Stamfordo mieste Konektikuto valstijoje sukūrė nepilotuojamą rutulio formos amfibiją, kuri jau yra bandoma jūrų pėstininkų. Įmonei pavadinimą suteikęs robotas „GuardBot“ gali plaukti vandeniu 6-7 km/h greičiu, o vėliau ridentis paplūdimiu iki 30 laipsnių statumo įkalnėn, iki 32 km/h greičiu, rašo defenseone.com.
Tokiame robote yra sumontuota devynių ašių stabilizacijos sistema, „švytuoklinio judėjimo“ variklis, rutulį varantis perkelinėjant jo gravitacijos centrą pirmyn bei atgal ir daugybė krypties koregavimo algoritmų.
Inžinierių komandos vadovas Peteris Muhlradas prie karinio roboto-rutulio projekto darbuojasi jau septynerius metus. O dabar, projektą iš esmės užbaigus, P. Muhlradas tikina, kad galima imtis įvairiausių dydžių rutulių gamybos: patys mažiausi jų gali būti 10 cm, didžiausi – net 3 metrų skersmens. Bandymams gaminamas 2 metrų skersmens rutulys.
P. Muhlradas karinį robotą kūrė pagal bendradarbiavimo sutartį su JAV kariniu laivynu. Tokia bendradarbiavimo sutartis suteikia galimybę privačioms bendrovėms naudotis valstybei priklausančia moksline ir inžinerine įranga bei ištekliais, kuomet kuriami abiem sutarties pusėms naudingi dalykai. Dirbant pagal tokias sutartis sukurtos žinios yra saugomos patentais iki penkerių metų. Paprastai už išradimus patys mokslininkai tiesiogiai jokių pinigų negauna, tačiau gauna teisę išleisti komercinę savo gaminio versiją. Tuo tarpu kariuomenei lieka naudojimo licencija.
Šiuo metu „GuardBot“ yra bandomas jūrų pėstininkų mūšio lauko laboratorijoje – joje aiškinamasi, kokioms sąlygoms rutuliai yra labiausiai tinkami.
2014 metais rutulys išbandytas ir Jūrų laivyno amfibinėje bazėje – bandymo metu rutulys buvo sėkmingai paleistas iš laivo ir atlikęs užduotį į jį sugrįžo.
Kol kas rutulys valdomas nuotoliniu būdu, tačiau P. Muhlradas su kolegomis kuria naują programinę įrangą, į kurią įtraukti ir geografinės informacijos sistemos (GIS) duomenys. Tikimasi, kad nauja programinė įranga robotui suteiks daugiau autonomiškumo: parodžius pageidaujamą tašką žemėlapyje robotas pats, be išorinio valdymo, ten patrauktų.
„Priklausomai nuo to, ar gausime finansavimą, šią programinę įrangą turėtume sukurti per 8-10 mėnesių“, – sakė komandos vadovas.
Kol kas pagrindinė roboto paskirtis – stebėjimas ir objektų apžiūra. Robotas geba apsisukti 360 laipsnių kampu, taigi, jis yra manevringesnis už daugelį kitų antžeminių robotų. Kuomet rutulys buvo „apginkluotas“ Ramano lazeriniu spektroskopu (jis sumontuotas dviejose mažose skaidriose pussferėse abipus rutulio), kuris galėjo aptikti sprogstamųjų medžiagų molekules prie jų priartėjus maždaug 5 cm atstumu.
Tiesa, pats rutulys nepasižymės gebėjimu sprogmenis nukenksminti. Ir tikrai negalės pakeisti nedidelių specialiąsias operacijas atliekančių karių. Bet už tai galės juos lydėti vykdant pavojingas užduotis. Bet kai „Defense One“ žurnalistai paklausė, ar tokiame rutulyje galima būtų sumontuoti ne kamerą ar spektroskopą, o bombą, P. Muhlradas atsakė: „Taip“.
Tiesa, „GuardBot“ gali pasitarnauti ir ne mūšio lauke: svarstomos galimybės šiuos rutulius panaudoti ir netradiciniu būdu filmuojant įvairius renginius, sportines rungtynes.