„Tokiais „Alpha scramble“ atvejais naikintuvai, kurie skraido poromis, pagal pirminę radiolokaciją nukreipiami link taikinio, patys savo radarais užfiksuoja orlaivius, nustato tikslią jų buvimo vietą, tada priartėja ir identifikuoja vizualiai“, – pasakojo kpt. Dž. Tautvaišienė.

Tačiau tuo „pasimatymas“ su rusais nesibaigia. Iš šimtų per pastaruosius kelerius metus perimtų Rusijos orlaivių ne vienas elgėsi pabrėžtinai agresyviai ir net pavojingai – priartėdavo pernelyg arti NATO lėktuvų, vartydavosi ore, taip sukeldami kone avarines situacijas.

Pavyzdžiui, šių metų kovo ir balandžio mėnesiais ypač pasižymėjo Rusijos lėktuvai, tarptautinėje oro erdvėje persekioję JAV žvalgybinius lėktuvus RC-135U bei JAV karo laivą „USS Donald Cook“. Virš pastarojo rusų lėktuvai Su-24 kelis sykius prašvilpė pavojingai arti denio.

Po to, kai JAV viešai piktinosi „neprofesionaliais ir neatsakingais“ rusų pilotų veiksmais – Rusija iš pradžių atrėžė, kad rusai esą elgėsi visiškai saugiai, o vėliau apkaltino pačius amerikiečius tuo pačiu – neva būtent didelių, lėtų ir nepaslankių, iš keleivinių lėktuvų „Boeing 707“ perdarytų JAV žvalgybos orlaivių RC-135U įgulos elgėsi „neprofesionaliai“ ir nebuvo įjungę atsakiklių.

Tiesa, patikrinus aviacijos mėgėjų tinklapio „Flightradar24“ informaciją išaiškėjo Rusijos melas – amerikiečių lėktuvą, jo skrydžio duomenis galėjo sekti kiekvienas norintis.

KOP atstovė Dž. Tautvaišienė patikino, kad NATO Oro policijos misijos naikintuvai ir netgi minėtieji JAV oro pajėgų lėktuvai RC-135U skraido su įjungtais atsakikliais. Tad Rusijos priekaištai gali būti visiškai nepagrįsti.

Be to, tai, ko prašo Rusija, jau yra pateikta: su rusų pilotais bandoma bendrauti civiliniais dažniais, mat viešai, neslepiant yra numatyti kodai, pagal kuriuos galima identifikuoti orlaivius.

Tačiau priartėjus NATO naikintuvams rusų orlaivių pilotai bando kontaktuoti su NATO orlaiviais Aljanso dažniais. Iš kur rusai žino šiuos riboto naudojimo dažnius ir ko siekia norėdami užmegzti ryšį su oro policijos naikintuvų įgulomis, galima tik spėlioti. Tačiau NATO procedūros tokiais atvejais yra aiškios – pereinama į kitą dažnį ir į rusų įgulų flirtavimus neatsakoma.

Bet juk rusų pasiūlymą visiems skraidyti su įjungtais atsakikliais galima vertinti tik teigiamai?

Dž. Tautvaišienės teigimu, savaime siūlymas visiems skraidyti su įjungtais radiolokaciniais atsakikliais gali būti sveikintinas: radarų operatoriams bus daug paprasčiau identifikuoti orlaivius, mat pagal atsakiklių kodus galima sužinoti visą informaciją.

Be to, civilinei aviacijai, kurios intensyvumas virš Baltijos jūros yra išaugęs, tai taip pat bus džiugi žinia – mažiau nežinomų grėsmių kelyje. Kol kas Rusijos sukurtą netvarką Baltijos šalių pareigūnai toleruoja sukandę dantis.

Pavyzdžiui, jeigu iš Kaliningrado be perspėjimo pakyla nežinomas ir skrenda virš Baltijos jūros su išjungtu atsakikliu, pirmiausiai regioninių skrydžių valdymo centrai teikia užklausas rusams – ar yra skrydžio planas? Rusams patvirtinus lyginama informacija, ja keičiamasi sparčiai.

Tačiau kilus menkiausiai abejonei gali būti keliami naikintuvai. Mat net jei Rusijos žvalgybiniai lėktuvai Il-20 skrenda pagal numatytą planą, nėra žinoma jų tiksli misija – kuo jie konkrečiai užsiima. Juo labiau, kad rusai dažniausiai nekreipia dėmesio net į priartėjusius NATO naikintuvus – nepavykus užmegzti ryšio skrenda savo keliais.

NATO naikintuvai stengiasi neskristi į buferinę zoną, esančią už 15 km nuo sienos. Rusai tokios procedūros nesilaiko ir netgi nevengia pažeisti Lietuvos oro erdvę. Ką tai rodo?

„Negaliu pasakyti. Galbūt tikrina budrumą, bet savo klaidų rusai niekada nepripažįsta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, baltarusiai prieš 2 metus pripažino savo klaidą, kai naikintuvai vaikėsi paukščių pulką, manydami, kad ten oro erdvės pažeidėjas. Su baltarusiais turime tiesioginę karinę liniją, su Rusija nieko panašaus nėra“, – pabrėžė KOP kapitonė. Ji teigė, kad NATO šalys itin rimtai vertina procedūrų laikymąsi.

Paskutinį sykį, kai Lietuvos karininkas bandė ne pagal nustatytas procedūras derinti veiksmus su rusais, jis neteko savo pareigų. 2005 metais taip nutiko tuometiniam KOP vadui, pulkininkui Jonui Marcinkui, kuris, Lietuvos teritorijoje paskraidžius ir sudužus Rusijos naikintuvui Su-27, asmeniškai kelis sykius skambino pažįstamam Rusijos karininkui ir atskleidė slaptą informaciją.

Tiesa, kpt. Dž. Tautvaišienei pripažino, kad jeigu NATO ir Rusija susitarimas reikštų, jog visi orlaiviai skraidytų su įjungtais atsakikliais, tai sumažintų ir NATO Oro policijos misijos darbų apimtis – „Alpha scramble“ nereikėtų vykdyti taip dažnai.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys mano, kad tame nebūtinai yra naudos Lietuvai.

„Tuomet jie gali pradėti kvestionuoti NATO oro policijos misiją – ypač ilguoju laikotarpiu gali kilti klausimų ir abejonių, tai kam iš viso reikalinga ta NATO oro policijos misija“, – perspėjo D. Šlekys.

Jis priminė, kad NATO Oro policijos misija vykdoma ne vien virš Lietuvos. NATO naikintuvai saugo Islandijos ir Slovėnijos oro erdvę, be to, ironiška, kad prieš 9 metus Lietuvos oro erdvę saugojusi Rumunija patiko liko be naikintuvų ir dabar kartu su Bulgarija kliautis kitų NATO šalių vykdoma Oro policijos misija. Be to, anot D. Šlekio, reikia nepamiršti, kad Rusija niekada nieko nesiūlo už dyką.

„Juk būtent Rusijos lėktuvai skraidė agresyviai ir kėlė incidentus, o dabar siūlo saugumą. Panašu į reketininko logiką, kai gatvėje tau pasiūlo apsaugą, atsisakai, o tada naktį išdaužo langus ir dar sykį pasiūlo tą patį“, – ironizavo D. Šlekys.

Komentarai ()