Aleksandras Viarija manė, kad jo darbas – ginti Rusijos institucijas ir žmones nuo kibernetinių atakų. Bet tada vyriausybė jo paprašė pakeisti požiūrį ir pereiti į puolimą. 33 metų barzdočius programuotojas A. Viarija – vienas elitinės Kremliaus programišių armijos narių, rašo „The New York Times“.

Jis anksčiau pats kovodavo su programišiais, tačiau pernai buvo paprašytas prisijungti prie Rusijos kariuomenės aparato – pagal naująją doktriną generolai smarkiai išplėtė karo sąvoką, o kibernetiniai mūšiai tapo viena svarbiausių jo dalių.

„Atleiskite, aš negaliu“, – tokį atsakymą Rusijos kariškiams, jam pasiūliusiems programišiaus poziciją valstybės vardu, teigia pateikęs A. Viarija. Pabūgęs, kad gali būti nutildytas, rusas tuomet spruko į Suomiją.

„Tai prieštarauja mano principams, be to, tai yra nelegalu“, – apie Rusijos kariuomenės kibernetines iniciatyvas taip atsiliepė programuotojas.

Rusijos kibernetinio karo programa iki šiol apgaubta slaptumo skraiste. Vis dėlto pamažu aiškėja daugiau detalių, kaip nuosekliai Kremlius pastaraisiais metais verbavo geriausius šalies programuotojus – profesionalus kaip A. Viarija, studentus, net nusikaltėlius.

Tokių pastangų tikslas buvo sukurti elitinę programišių armiją. Dabar jau žinoma, kad būtent tokie programišiai nuo praėjusių metų itin aktyviai darbavosi Amerikoje, kur kišosi į prezidento rinkimų procesą.

Būtent Rusijos programišiai įsilaužė į JAV Demokratų partijos serverius ir pavogė daugybę duomenų. Jie vėliau buvo viešinami su Maskvos saugumo tarnybomis siejamame tinklalapyje „WikiLeaks“.

Pradėjo verbavimo kampaniją

Ketvirtadienį Baracko Obamos administracija paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą – suvaržymais smogiama pagrindinėms Rusijos žvalgybos tarnyboms ir konkretiems individams, siejamiems su didžiule Kremliaus vykdomo kibernetinio šnipinėjimo operacija.

Kaip rašo „The New York Times“, Rusija jau daugiau nei trejus metus ne remiasi bunkeriuose sėdinčiais kariškiais, o verbuoja programuotojus visoje šalyje. Darbo skelbimai mirga socialiniuose tinkluose – pavyzdžiui, „VKontakte“.

Šie samdiniai buvo įdarbinami kontraktininkų kompanijose, bendradarbiaujančiose su Rusijos kariuomene, ir sudarė naujų vadinamųjų „mokslo eskadrilių“ pagrindą. Programišiai pasklido po karines bazes visoje šalyje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu dar 2013 metais per susitikimą su universitetų rektoriais Maskvoje atvirai pareiškė „teigiama prasme medžiojantis“ programuotojus.

Gynybos ministerija užpirko reklamos „VKontakte“, o viename vaizdo įraše rodomas vyras, numetantis šautuvą ant stalo prie kompiuterio ir pradedantis tarškinti klaviatūra.

„Jei baigėte mokslus, jei išmanote technologijas, jei esate pasiruošę panaudoti savo žinias, mes suteikiame jums progą“, – sakoma už kadro ir priduriama, kad „mokslo eskadrilių“ nariai gyvena patogiai.

Pasiūlymai galėjo atrodyti itin viliojantys. Antai studentai, jautę, kad gali būti pašaukti į kariuomenę, bet norėję išvengti sunkios šauktinių dalios, galėjo pasirinkti programavimą Rusijos valstybės naudai.

Užklausų netrūko ir darbo skelbimų portaluose. Vienoje jų 2014 metais skelbta, kad ieškomi programuotojai, išmanantys galimybes „užimti“ svetimą kompiuterį ar tinklą, o netrukus imta verbuoti programišius, turinčius problemų su teisėsauga.

Straipsnyje „Užverbuotas programišius“, kuris pasirodė valstybiniame laikraštyje „Rossijskaja gazeta“, gynybos viceministras Olegas Ostapenka dar 2013 metais neslėpė, kad „mokslo eskadrilėse“ gali dirbti programišiai su nusikalstama praeitimi.

O ekspertai sako, kad tokia strategija tikrai nebuvo vien kalbos.

Komentarai ()