Vienas kibernetinio saugumo kompanijos „CrowdStrike“, kuri pirmoji nustatė, kad būtent Rusijos programišių grupuotė „Fancy Bear“ įsilaužė į JAV demokratų serverius, įkūrėjų Dmitrijus Alperovičius pastebėjo: „Buvo atvejų, kai programišiai buvo sulaikyti, bet kalėjime taip ir neatsidūrė.“

Atsisakius prasidėjo problemos

Vyriausybės pasiūlymą dėl tokio darbo atmetęs A. Viarija Rusijos kariškiams įdomus pasirodė pirmiausia dėl to, kad daug metų saugojo kompiuterius nuo programišių atakų – jei konkrečiai, nuo vadinamųjų DDoS (Distribute Denial of Service, – red.) atakų.

Tarp A. Viarijos klientų buvo nepriklausomas laikraštis „Vedomosti“, laisva televizija „Dožd“, vieno Rusijos opozicijos lyderių Aleksejaus Navalno tinklalapis.

2015-aisiais V. Putino bičiulio Sergejaus Čemezovo valdomos valstybinės korporacijos „Rostec“ atstovas Vasilijus Brovko pakvietė A. Viariją kartu vykti į Bulgarijos sostinę Sofiją.

Kaip teigia programuotojas, jis netrukus suprato, kad jam bus pademonstruota bulgarų sukurta nauja programa, gebanti rengti DDoS atakas. Per demonstraciją buvo trumpam paralyžiuotas Ukrainos gynybos ministerijos tinklalapis, taip pat – naujienų svetainė Slon.ru.

Tuomet V.Brovko paklausė A. Viarijos, kaip būtų galima pagerinti programą, ir galiausiai pasiūlė vadovauti tokioms pastangoms. Rusai buvo pasirengę nusipirkti programą iš bulgarų už maždaug 1 mln. JAV dolerių.

A. Virija atsisakė, o tada prasidėjo problemos. Vyrą pradėta sekti, o jo pažįstamas teisėsaugoje patarė jam palikti Rusiją. Programuotojas taip ir padarė: pernai rugpjūtį jis paprašė prieglobsčio Suomijoje.

„Rostec“ atstovai tokią informaciją, žinoma, karštai neigia, o V. Brovko atstovas prabilo apie „psichiškai nestabilaus“ žmogaus (A. Viarijos, – red.) vaizduotę.

Paieškos – ir kalėjime

Rusijos kariuomenės posūkis kibernetinio karo link prasidėjo būtent tada, kai gynybos ministru 2012 metais buvo paskirtas S. Šoigu.

O kitais metais aukšto rango generolas Valerijus Gerasimovas paskelbė garsiąją doktriną, kurioje rašė, kad linija tarp karo ir taikos yra išblukusi, kad veikimas per tarpininkus ar šešėliuose bus vis svarbesnis. V. Gerasimovas kalbėjo apie „nelinijinį karą“, o kritikai – apie „partizaninę geopolitiką“.

Tiesa, tokios slinktys pastebimos toli gražu ne vien Rusijoje. Antivirusines programas kuriančios kompanijos „Kaspersky“ viceprezidentas Antonas Šingariovas tvirtino: „Deja, beveik visos išsivysčiusios šalys kuria puolamąsias galimybes ir pačios tai patvirtina.“

„Rusijos kariuomenės verbavimo kampanija neturėtų stebinti. Jūs ar aš galime dėl to pykti, tačiau, deja, tokia realybė. Taip elgiasi daug šalių. Tokia tikrovė“, – teigė A. Šingariovas.

Pavydžiui, JAV žvalgybos tarnybos, tarp jų – ir Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), jau kelis dešimtmečius žvalgosi darbuotojų studentų miesteliuose. Pernai NSA pakvietė 1,4 tūkst. paauglių į nemokamą vasaros stovyklą, kur jie buvo mokomi programavimo ir kibernetinės gynybos paslapčių.

Vis dėlto Rusijoje verbuotojų taikiklyje atsiduria ne vien mokiniai ir studentai. 2013-aisiais programišius Dmitrijus Artimovičius Maskvos kalėjime laukė teismo, kai vieną dieną jo kameros draugas jam pakuždėjo, kad galima išeiti į laisvę sutikus dirbti valdžiai.

„Tai buvo pasiūlymas bendradarbiauti. Juk šiaip vyriausybei nedirbsi – algos itin kuklios. Bet jei padarai kažką neteisėto ir atsiduri kalėjime, FST (Federalinė saugumo tarnyba – red.) gali padėti“, – vėliau teigė D. Artimovičius.

Rusas pasiūlymo nepriėmė ir po teismo praleido metus baudžiamojoje kolonijoje. Tačiau tikriausiai yra dešimtys, jei ne šimtai kitų programišių, kurie bendradarbiauti sutiko.

JAV ataiskaita dėl Rusijos kibernetinių veiksmų.

Komentarai ()