Nuo kariuomenės nebeišgelbės net ir studijos: kaip visuotinį šaukimą planuoja kariuomenės vadovybė

Valstybė beveik negali kištis į privatų gyvenimą (su kuo mylėtis, turėti ar ne vaikų, ką valgyti ir šiaip ką veikti laisvalaikiu), bet gali kištis ir kišasi į viešą gyvenimą (ką mokytis (formaliojo mokymo programos), ką ir kaip dirbti (licencijavimas, darbo kodeksas), kaip prekiauti, kaip ginti valstybę ir t.t.). Valstybė kaip tik ir skirta tam, kad sukurti ir palaikyti viešą tvarką, reguliuoti gyventojų tarpusavio santykius. Kaip ir sakiau, aš neturiu nuomonės apie dabartinį loterijos modelį. Akivaizdu, kad visuotinė tarnyba būtų geriau, bet tam lygiai taip pat akivaizdžiai nepakanka išteklių, bet tas vėlgi negali būti pasiteisinimu iš vis nieko nedaryti. Gal tik merginų nedalyvavimui loterijoje nelabai įžvelgiu motyvų.

Visų pirma, reikėtų atskirti reguliavimą nuo prievartos. Tai viena. Visų antra, tapatinti prievartą pvz. mokytis ir prievartą tarnauti kariuomenėje - kvaila. Nes tai yra du skirtingi gyvenimai - civilinis ir karinis.

Gal galėtum įvardinti objektyvius skirtumus?.. Abiem atvejais reikia būti tam tikroje įstaigoje, abiem atvejais reikia dalyvauti tam tikrose veiklose, abiem atvejais reikia vykdyti mokytojų nurodymus (būti klasėje nustatytu laiku, atlikti namų darbus, mokytis, sportuoti). Kažkaip nieko principialiai skirtingo neįžvelgiu, gal tik kažkiek drausmė armijoje griežtesnė.

Ui, ui, kokie mes šmaikštūs. "317 straipsnis. Įsakymo nevykdymas: 1. Karys, neįvykdęs vado įsakymo ar atsisakęs jį vykdyti arba kitaip nepaklusęs vado įsakymui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Karys, neįvykdęs aiškiai neteisėto vado įsakymo, baudžiamąja tvarka neatsako." Kurioje dar įstaigoje nepaklusus aukštesnio rango veikėjui gręsia baudžiamoji byla?

Bet kokioje valstybės tarnyboje: 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kariams kaip ir valstybės tarnautojams baudžiamoji atsakomybė taikoma tik radikaliais atvejais. Už bet kokį įsakymo nevykdymą tikrai niekas baudžiako nekels, iš tiesų, tas straipsnis niekada nebuvo pritaikytas Lietuvoje. Yra toks dalykas kaip Kariuomenės statutas, ten yra numatytos nuobaudos už įvairius pažeidimus, tipiškai - papildomos užduotys ir "neišleidimas į laisvę savaitgaliais". Ko gero, kad baudžiakas būtų, reiktų apskritai atsisakyti vykdyti bet kokius įsakymus. Bet jei jau armija tokia baisi, kad geriau baudžiakas, labiau apsimoka atsisakyti duoti priesaiką, sankcijos švelnesnės ir tarnauti niekas neprivers. Dar galima pasirinkti alternatyvią tarnybą motyvuojant pacifizmu. Šiuo atveju net galima derinti su mokslu, jei Lietuvoje. Dar galima emigruoti, jei šaukimo neįteiks, baudžiako nebus. Ir dar galima vaiką pasidaryti

Mokyklos atveju – už nelankymą ar labai prastus rezultatus mokinys šalinamas iš mokyklos (o ne į kalėjimą sodinamas). Mokinys laisvai gali pasirinkti mokymosi įstaigą ir kryptį. Praktiškai jis gali ir nesimokyti ir jam už tai nebus jokių tiesioginių pasekmių – bus tik problemų su tėvais.

Iki 16 m. piktybiškai nelankantis vaikas talpinamas į specialias uždaro tipo mokyklas. Karys gali pasirinkti kariuomenės rūšį ne ką mažiau. Iki 16 m. pasekmės bus - pradedant administracinėm baudom ir baigiant uždaro tipo įstaigomis.

, t. y. įsipareigojimą visą gyvenimą būti pasirengusiam atiduoti savo gyvybę. Švietimo sistemos paskirtis yra priešinga – suteikti naudą asmeniui, o ne jį panaudoti kažkokiai paslaugai gauti ir jokių visą gyvenimą trunkančių įsipareigojimų ji nesukuria. Aš manau, kad karo prievolės šalininkai puikiai supranta, kad mažų vaikų, už kuriuos visiškai moraliai ir teisiškai atsakingi suaugę, lyginimas su veiksniais suaugusiais yra nelabai vykęs. Joks teismas ir turbūt joks karo prievolės šalininkas nesutiktų su jo paties argumentu, tik kitam kontekste: „Aš reikalauju man skirti mažesnę bausmę už nužudymą, nes mažesnė bausmė skiriama vaikams“ arba „Tau vairuoti negalima, nes vaikams vairuoti neleidžiama“. Be to, nelabai aišku, kodėl konstatavus faktą, kad sulaukus 16 metų švietimo prievolė teisiškai išnyksta, tai kažkaip įrodo, kad galima sukurti dar vieną prievolę, galiosiančią vėlesniame amžiuje. Žodžiu, karo prievolės šalininkai pasisako už tai, kad su suaugusiais būtų galima elgtis kaip su mažais vaikais, ir tai yra didelė problema.

Mano mama dirba vaikų teisėse ir patikėk, už sistemingą mokyklos nelankymą (mėnesiais) vaikai yra paimami ir atiduodami į globos namus. Tiesiog tipiškai tokiais atvejais mokyklos nelankymas būna mažiausia nepriežiūros problema, todėl spaudoje tas neatsiduria. Daugumoje vakarų šalių su tuo dar griežščiau, pas mus tiesiog problema su vietomis, globos įstaigos perpildytos. O kalbant apie kariuomenę - tai yra išimtis, numatyta tiek konstitucijoje, tiek ir Ežtk. Beje, identiškai kaip su privalomu mokslu iki 16 m. Kiek prasminga šia išimtimi naudotis, ne man ir ne tau spręsti. Akivaizdu, kad šiai dienai egzistuoja tiesioginė karinė grėsmė, kariškiai privalo reaguoti.

šaukimą. Kas per marazmai?

O tuos argumentus tau laiškininkė turi atnešti registruotu laišku į namus? Pasigenda mat jis kažko. Toks įspūdis, kad arba vakar gimei arba vakar nukritai iš mėnulio. Pasityrinėk bent Suomijos ir Izraelio pavyzdžius, abi šalys yra itin aukšto išsivystymo, pirmaujančios pasaulyje pagal daugelį rodiklių, o kariuomenės ten mišrios. Būtent pagal tokius ir panašius modelius auginama ir mūsų kariuomenė.

Na taip, priiminėjant tokius kraštutinius sprendimus būtina juos pagrįsti ir informuoti visuomenę. Man neįdomūs kitų valstybių pavyzdžiai (ne man juos reikia nagrinėt, aš dirbu savo darbą), aš noriu informacijos apie mūsų valstybės situaciją ir sužinoti argumentus, kodėl buvo pasirinktas toks variantas. Būtų galima palyginti su mokslo darbu - niekas nepriims jo kaip mokslinio, jei tu būsi tik aprašęs svetimus pavyzdžius ar nurodęs, jog "taip daro Petras, todėl tai yra geras sprendimas".

shift, kokia prasmė iš visuotinių apmokymų, jei tik 1/20 turės šautuvą ir aprangos užteks 1/10? O ką jau kalbėt apie šovinius.

Aš kiek žinau iš patikimų šaltinių, tai per pratybas, kareivukai rekauja kaip vaikai "ta ta ta ta", taip įmituodami šaudymą, nes neturi lėšų ant šovinių normalių. Gan retas atvejis kada gauna tikrų. Jie tarpusavyje tuos rėkavimus vadina "nato šaudmenim"

Skija, šovinių aš turiu omeny ne pratybom, 3,000, o visam rezervui, minimum po 20 apkabų bei užtikrintas tiekimas jiems esant ekstremaliai situacijai. Kiek iš pažįstamų tarnaujančių žinių, tai ne kažką ir ribojama amunicija stipriai. Čia su dabartiniais 3,000, ne 6,000 ir net ne apie paruoštą rezervą kalbant. Panašiai kaip pas mus policijos pareigūnai, į metus gauna apkabą treniruotėms. Ir ekipiruotė, tai ne tik kažkokie batai, kažkokie šalmai, ir tiesiog apranga. Viskas turi būti aukščiausio lygio, apsaugantys mūšio lauke nuo įvairiausių pavojų, komfortiška ir t.t. Ginklai turi būti patogūs, taiklūs ir patikimi, o ne kariai juos izoliacijom vynioti, nes viskas tiek nepatogu, kad po dienos pratybų apkasuose nutrina rankas. Turime pasitelkti naujausius pasiekimus, kad mūsų kariai neatrodytų kaip iš 20a. vidurio. Vat kada visi rezerve bus taip "aprengti", tada galima kalbėti apie visuotinį šaukimą.

Šiaip jau kariniais klausimais visuomenė turi būti ne informuojama, o dezinformuojama. O tu nori, kad tau visą kariuomenės strategiją išdėstytų Pagrindas - grėsmė, kuri neabejotina, o metodai - kariškių nuožiūra.

Nereikia strategijos dėstyti, o kokia ekipiruotė ir ar pilnai aprūpinti kariai, nebijok, senai jau žino visos šalys, kurioms įdomu. Nereikia ir visuomenės informuoti, kiek ko tiksliai turi, tik kad turi. O kad neturi, tai per visus galus aišku, visi turim pažįstamų, kas profesionaliai tarnauja, kas šauktinis-savanoris.

Mes čia apie žmonių gyvenimus kalbam. „Reikia ir viskas; mes viską žinom, o sakyti negalim, nes informacija įslaptinta“ nėra joks ne paaiškinimas, ir su tokiu požiūriu mažai kas į tokią avantiūrą bepasirašys.

Čia Arthuras ir UTF16 pilno pagrindimo nori

Nereikia pasirašyti, be parašo privers Mes kalbam apie valstybės ir tų pačių žmonių gyvenimų gynimą. Nebus gynybos, nebus ir tų gyvenimų.