Nuo kariuomenės nebeišgelbės net ir studijos: kaip visuotinį šaukimą planuoja kariuomenės vadovybė

Niemand. "Tarnyba kariuomenėje, jei ką, irgi..." Deja, jei paskaitysi tai yra prievolė, kuri jei reikės tau kainuos gyvybę. Deja tai pati baisiausia prievolė. "Šauktinių reikia, nes yra grėsmė, o kariškių vertinimu, šauktinių apmokymas didina karinius pajėgumus. Kvestionuoti kariškių šiuose klausimuose negalima" Kas man tas kariškis, kad jis man nurodytų ką man daryt? Man visiškai nusišvilpt, ką jis mano. Nori ginti valstybę? Pirmyn, čiupk ginklą ir eik. O man dzin. Gyvenu, moku mokesčius, ateis laikas - išvažiuosiu ir mokėsiu kitur mokesčius. Kas jis toks, kad sprestų už mano gyvybę? Kas jam suteikė tokią Dievišką galią? Jei jis nori mirti už tėvynę, nereiškia, kad noriu aš, ar kas nors kitas. Va kame čia esmė supranti? Esmė, kad kažkas tau uždės štampą, arba gini tėvynę ir miršti, arba esi išdavikas ir sėsi. Tai kur dabar čia įpaišyti demorkatiją? Pirma reikia kelti meilę tėvynei, o ne prievarta versti žmones ją ginti. Jei tie moksleiviai myletų šią šalį, jie neprašant imtų ginklą ir gintu ją. Kaip kažkados darė mūsų miško broliai!

Reiškiasi esi paprasčiausia šiukšlė... A man who will not defend his country is not entitled to reap the benefit thereof...

Darai esminę loginę klaidą. Niekas neprivers žmogaus paklusti, jei jis to nenorės. Spjaudyt į veidą gali pensininkams, kurie niekur iš čia nebeišvažiuos. Spjaudant į veidą jaunimui, yra labai didelė tikimybė, kad piliečių kiekis mažės dar sparčiau. Turint omenyje, jog jaunimas ypatingai nemėgsta, kai jiems nurodinėja. O Lietuva negali pasiūlyti nieko tokio, ko negalėtų bet kuri pvz. Europos valstybė. Apskritai, kokio velnio reikėjo daryti tą isteriją su šauktiniais, kuomet užteko padaryti reklamą, pažadėti bonusus ir atsirado tuntai savanorių? Kiek turi būti idiotas, kad vietoj pabandymo minkštosiomis galiomis pritraukti daugiau žmonių, keltum šaršalą ir įvedinėtum privalomąją tarnybą? Vien jau tokie sprendimai rodo, kad tie priimantys intelektu neblizga.

Visi dabar mandri priminti savo teises, bet pareigas nusimesti skuba dar greičiau. Baisu. Labai sunku bus jaunąjai kartai.

"Deja, jei paskaitysi tai yra prievolė, kuri jei reikės tau kainuos gyvybę. Gal pacituosi, kur parašyta, kad po tarnybos karys kažkam savo gyvybę atidavinės? " Ar apsimetate durneliu ar kaip? 27 straipsnyje parašyta, kad prasidėjus stichinei nelaimei, karui ar bla bla. Prievolininkai bus mobilizuojami įstatymų numatyta tvarka. Tai reiškia jei prasidės karas, busi priverstas kariauti, o jei per 9 mėnesius netapai kariu, tai žūsi nuo priešo kulkos, kuris žudimo įgudžius treniravo galbūt 20 metų. Esu koks esu, ne tau ir ne dedei anglui ar dar kokiam generolui teisti mano būvį..

Būtų labai gražu ir dvasinga, jei tu nieko nelauktum - iškart susirinktum turtą ir išvažiuotum į kitą valstybę mokesčių mokėti. Nes, matai, pakvipus paraku gali nespėti tą padaryti.

Jei tu tikrai nuoširdžiai tuo tiki, kariuomenės durys atviros. Ten net fizinių sugebėjimų nereikia, yra alternatyvi tarnyba.

Skija, o kada sumokėsi valstybei už savo gyvybę? Jei ne valstybė, 6/10, kad būtum jau negyvas. Jei ne valstybė, būtum visai bukas (švietimo sistemos nėra) ir tinkamas tik kaip vergas. Bet ne tik nevertini to, ką gavai avansu, bet dar ir pagarbos už tai jokios nėra.

Kai kuriais retais atvejais kitaip nesigauna.

Kaip suprast būčiau negyvas? Valstybė funkcijas visas gali atlikti tik mūsų dėka. Viskas veikia tik mūsų dėka. Mes patys ir esam valstybė ir vienuma. Tai kaip suprast kad aš skolingas? Už mūsų mokslą sumokejo mūsų tėvai, ir už visą kita, ka gauna dabar iš valstybės yra sumokėta tiek darbu, tiek pinigais. Taip kaip aš dabar moku darbu ir pinigais, kad tavo bei mano vaikai galėtu būti išsilavinę, būtų priimti ligoninėje, ir kad būtų saugomi gatvėje. Tad nelabai suprantu, kam aš skolingas? Nereikia manes laikyti išdaviku, tai mano asmeninis požiuris dėl šaukimo, nenukrypkite nuo pagrindinės temos!

Tavo dėka niekas neveikė ilgą laiką. Tai visuomenė/valstybė rūpinosi tavo gydymu ir ugdymu 18 metų. Jei manai, kad tik tavo tėvai visą tai finansavo - klysti. Tik tavo tėvai infrastruktūros nebūtų sukūrę. Tai visuomenės sukurta gerovę, į kurią tu spjauni. Apie išdavystę kalbos nėra, tik apie pagarbą visuomenei ir valstybei.

Būtent ir rupinosi visi ,visais. Iš visų bendrų lėšų kurias mes (valstybė) ir sunešame. Aš netapatinu asmeniškai: šeimyna- šeimynai. Galbūt mano tėvai tavo gydymu rūpinosi. Sukūrėme, viską patys. Bet grįžtant prie temos, tai ką mes kuriame kiti tame pačiame katile būdami - griauna. Ir nebelieka nei noro kurti, o tuo labiau noro ginti to, kas jau ir taip sugriuvę. Va ką reikia taisyti. O ne pasakoti ir dėlioti štampus kas gins, o kas ne.

Nieko tokio, gali dalinti visiems į snukį. Jei tau nors truputį rūpi pagarba iš kitų žmonių, tai žinok, kad vien šituo sakiniu beviltiškai susimovei.

Jokios baidyklės jie nedarė, čia lietuvių mentaliteto problema, kad armija kažkoks baubas, ir būtent šią problemą bandoma spręsti socialinės reklamos stiliaus kalbomis. Tai, kodėl toks sprendimas reikalingas praktiškai, t.y. kas vyktų realaus karinio konflikto metu, yra karinė paslaptis, todėl jie niekaip tautai to negali pagrįsti. Ir net jei pagrįstų visada atsirastų tavo stiliaus personažų, kurie visuose moksluose profesoriai ir mokina gydytojus gydyti, o kariškius kariauti...

Vat man nesuvokiama, kaip galima neginti savo namų... Čia gi ne apie Karbauskio ar Kubiliaus gynimą kalba, o būtent apie namų...

Jie galbūt nedarė. Bet akivaizdžiai PAdarė. Ir armija joks ne baubas, pasitikėjimo lentelėse kariuomenė pačiam viršuj nuolat būna.

pasitikėti tais veikėjais? Tu pasitikėsi bet kokia, bet kurio gydytojo diagnoze? Net jei ji atrodys įtartina? Nenueisi pas kitą specialistą išgirsti kitos nuomonės? Kiek žinau atvejų, kuomet gydymas buvo laiku skirtas tik todėl, kad pats žmogus pasidomėjo (prispaudė gydytoją) ir laiku pateko pas kitus specialistus. Ir tie kiti specialistai imasi už galvos arba juokiasi ir klausia, pas kokius šarlatanus gydėtės iki tol?.. Turėdamas aplinkoje asmenų, kurie dirba valstybiniame sektoriuje - sorry, bet tokios stagnacijos, tokio idiotizmo niekur daugiau nerasi. Dirbama taip, kaip prieš dešimtis metų. Vadovauja visiškai nekompetetingi asmenys. Nemanau, kad krašto apsaugoje kitokia situacija, nei visose kitose valstybinėse įstaigose. Todėl aš visiškai pagrįstai abejoju jų sprendimais. Juolab, kai jie nuleidžiami iš dangaus, neargumentuojant. Ir būtent, turi vykti diskusijos, kuriose dalyvautų tos srities specialistai. Dabar argumentuotų diskusijų šiuo klausimu - nebuvo. Todėl susidaro įspūdis, kad tokie sprendimai yra priimami buldozerio principu.

As manyciau, kad viska galima suprastinti iki elementaraus klausimo: ar "visuotinio" saukimo taikymas vietoje "standartinio" yra adekvatus esamoms ir busimoms gresmems? Nesu sios srities specialistas, bet kaip eilinis pilietis, manau, kad siai dienai tai nera adekvatu, ir visiskai pakaktu "standartinio" saukimo t.y. tokio, kuris buvo eile metu, su numatytomis isimtimis studijuojantiems ir pan. Negana to, esamos kariuomenes optimizavimas man atrodo didesnio prioriteto tikslas. Pastaruoju metu buvo pripirkta nemazai technikos, bet klausimas, ar yra kariu, kurie moka kvalifikuotai ja naudotis, ja priziureti, islikti prengtyje ir pan. Jeigu kilus netiketam poreikiui kazkas menesi laiko surinkines viena motora is dvieju uzkalusiu ir dar savaite skaitys user'io manuala, tai daug naudos is to irgi nera. Kariuomene reikalinga - manau dauguma del to sutinka. Tiek del kariniu gresmiu, tiek del kitu reikmiu (katastrofos, pasienio apsauga ir pan.). Visgi, 2017 metais visuotine be isimties prievole tarnauti man atrodo ganetinai archaiskas metodas.

Esmė, kad jų dėka tie namai jau darosi nebenamais.. O kai taip vyksta, tai ir to noro nelieka..

Džiugu jog vis daugiau žmonių pradeda galvoti ir užduoti klausimus. Žmogus nebėra tik baudžiauninkas kuris savo darbo ir savęs nevertina. Tačiau matome vis dar pilna žmonių, kuriems primestas "pareigos jausmas" svarbiau už viską pasaulyje. Taip svarbus, kad net sugeba palyginti mokslo pradmenis su šaukimu į kariuomenę. Bet tai visiška nesąmonė. Du skirtingi dalykai. Mokslo žinios duodamos ne per prievartą, o per naudą. Visiems naudingiau protingas žmogus, žmogus kuris gebėtu pats savimi rūpintis, galėtu dalyvauti ne tik fizinio darbo rinkoje. Jam pačiam tai ir gyvenimo raktas. Tuo tarpu kariuomenė tėra baisi prievolė, kai viską ką išmokai ir ko reikia pasaulyje turi pakeisti aklu komandų vykdymu, dalyvavimu institucijos veiksmuose, kuriuose tesi dalelė ir jei nori būti nebrokuota, privalai elgtis pagal komandas. Taip, tokios komandos atsirado ne iš pasityčiojimo, o iš šimtmečius trukusio karybos mokslo ir siekio laimėti bei išgyventi. Bet tai gali patikti tiems, kuriems tai pašaukimas. Juk ir policininkais, gaisrininkais, medikais tampama savo noru. Ten irgi yra disciplina ir taisyklės užrašytos krauju. Bet ten suprantama, jog reikia siekti profesionalumo ne per "pareigas", o per norą ir atitinkamą atlygį. Šauktinių kariuomenė šiais laikais atgyvena. Visi vis mini Izraelį, bet tai šalis kuri nuolat kariauja. Ir ten vyras tarnauja 3 metus, o moterys 2 metus. Per tiek laiko gali įvaldyti šių laikų techniką, pasiekti teorinį tokį lygį, kad būtumei profesionalas. Kai už kampo nuolat tyko ekstremistas, o tūkstančių kilometrų spinduliu vos dvi kaimynės sutinka su tavo teise egzistuoti, ir motyvacija kita. Tuo tarpu Lietuvoje karo nėra, motyvacijos nėra, kelis mėnesius pažaisti nėra karyba ir tą lėšų įsisavinimą reikia pridengti kuo nors. Pavyzdžiui patriotizmu. Tačiau toks patriotizmas tėra paradinis. Koks tikslas tokios ir priemonės. Štai dėl ko į užduotus klausimus nėra atsakoma. Tiesiog argumentų kalba šio sprendimo pagrįsto neįmanoma. Tada ir telieka beletristika.