Tačiau kodėl šį ruožą nuo Jurbarko iki Vištyčio skubama aptverti tvora dar iki šių metų rudens? DELFI šaltinių duomenimis, toks sprendimas turi simbolinę prasmę, be to, tai kartu yra reakcija į konvencines grėsmes. Mat, būtent 2017-ųjų rugsėjį vyks didžiausios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Tokių kas metus ar kas kelerius rengiamos pratybos pastarąjį dešimtmetį jau nesyk kėlė nerimą Lietuvą, Latviją ir Estiją, mat mokymu metu buvo imituojami invazijos į Baltijos šalis scenarijai.

Be to, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos jau ne tik Baltijos šalys, bet ir aukšti NATO pareigūnai, tarp jų ir JAV pajėgų vadas Europoje generolas Benas Hodgesas prabilo apie vadinamąjį Suvalkų koridorių – siaurą sausumos ruožą, kuris jungia Lietuvą, o kartu ir likusias Baltijos šalis su Lenkija. Rusijos pajėgos jau nesyk treniravosi, kaip uždaryti šį koridorių karinėmis priemonėmis ir atkirsti Baltijos šalis nuo NATO. Nors šis ruožas vadinamas Suvalkų koridoriumi, tikėtina, kad bet kokia karinė operacija vyktų ne Lenkijos teritorijoje, kurioje yra Suvalkų miestas, o būtent Lietuvoje. Sąlygos tokiai agresijai yra palankios, mat Lietuvos pietryčiuose, netoli Gardino ir prie pat pasienio įsikūręs Gožos poligonas, kuriame nesyk per „Zapad“ pratybas treniravosi Rusijos kariai.

Tuo tarpu Kaliningrado srityje miškingoje pasienio su Lietuva dalyje įkurtas kitas – Dobrovolskio poligonas, kurio suaktyvėjimą pastaraisiais metais jau nesyk yra pajutę ir lietuviai: per bombardavimus yra drebėję Kudirkos Naumiesčio gyventojų langai. Pirmojo Šaltojo karo laikais NATO analitikai dažnai modeliuodavo situaciją, kai kilus įtampai tarp Vakarų ir Rytų, Maskva surengia netikėtas didelio masto pratybas. Šioms pasibaigus sutelkti kariniai daliniai negrįžta į savo nuolatinės dislokacijos vietas, o vieną ankstyvą rytą pereina į tikrą puolimą.

Tokio scenarijaus baiminamasi ir dabar, mat, pastaraisiais metais Rusija surengė kelias iš anksto neskelbtas milžiniškas karines pratybas, vienos jų įvyko prieš pat 2014-ųjų Krymo agresiją. Jei Dobrovolskio ir Gožos poligone pratyboms dislokuotas pajėgas būtų nuspręsta panaudoti realiai, prisidengiant „netikėtai kilusiu maištu“ Lietuvoje ar pučiant miglą apie „pasiklydusius“ bei „atostogaujančius“ rusų karius, kuriuos „pagrobė sužvėrėję lietuvių pasieniečiai“ (tokią dingstį Kremlius naudojo 1940-siais, teisindamas Lietuvos okupaciją), ypač svarbus būtų reakcijos laikas.

Papildomą nerimą neseniai sukėlė ir Rusijos tankų bataliono iš 79-osios brigados perdislokavimas iš Gusevo (Gumbinės) arčiau Lietuvos sienos – į Sovetską (Tilžę). Šis dalinys iš Sovietsko buvo išvestas dar 2008 metais, tačiau dabar grąžintas, o Kaliningrado karinė grupuotė yra stiprinama. Ir nors tankai ar kita šarvuotoji technika gali persikelti per upes – tiek per Nemuną, kur pastatytas tiltas, tiek juo labiau per Šešupę, tai užtruktų gerokai ilgiau, nei judėjimas sausuma.

Be to – tokį judėjimą lengviau aptikti, o tiltą galima ir susprogdinti. Būtent tokiu atveju, anot DELFI šaltinių, susipažinusių su apsauginės tvoros projekto detalėmis, svarbu turėti tą simbolinę ribą, kurią peržengus būtų aiškiai užfiksuotas sienos pažeidimo faktas. Anot šaltinių, tvora būtų nors ir simbolinė, nes ją įveikti nesudėtinga, tačiau tai kartu būtų ir psichologinė riba. Pavyzdžiui, 2014 metais Estijos ir Rusijos pasienyje buvo pagrobtas Estijos žvalgybos pareigūnas Estonas Kohveras. Iki šiol ginčijamasi, kurioje – Rusijos ar Estijos pusėje buvo pagrobtas žvalgybininkas. Rusija jį apkaltino šnipinėjimu ir nuteisė 15 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau galiausiai E. Kohveras buvo iškeistas į rusų šnipą, nuteistą Estijoje.

Įrengus tvorą, nebūtų jokių abejonių, kurioje pusėje įvyko pagrobimas ar kad valstybinę sieną išties kirto rusų tankai – būtų vizualiniai įrodymai, kuriuos iš karto galima persiųsti į NATO štabą ir tada beliktų aktyvuoti 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį. Tiesa, tam netoli tvoros dar reikėtų įrengti ne šiaip stebėjimo sistemą, bet ir „kitas priemones“, kurios galėtų užfiksuoti pajėgų sankaupą ar masinį judėjimą už kelių dešimčių kilometrų. Tam prireiktų dar 5 mln. eurų, tačiau už šią sumą Lietuva įgytų neįkainuojamas galimybes, kurios būtų svarbios visai NATO.

Anot šaltinių, planuojama, kad artimiausiu metu be tvoros turėtų atsirasti ir minėtos priemonės – daugybė jutiklių bei keli modernūs antžeminiai radarai. Juos galėtų dislokuoti ir net prižiūrėti kol kas viešai neįvardijami Lietuvos sąjungininkai. Būtent jie kartu su lietuviais galėtų pirmieji pastebėti artėjančią ataką ir kaip mat perduoti signalą NATO vadovybei. Ši, savo ruožtu, galėtų skubiau aktyvuoti Lietuvoje dislokuojamą tarptautinį Aljanso pajėgų batalioną bei rotuojamas JAV pajėgas.

Neslepiama, kad tiek radarus, tiek jutiklius galima nuslopinti – pastaraisiais metais NATO išreiškė susirūpinimą, kad Rusija smarkiai pažengė diegdama įvairius slopintuvus. Juos Rusija panaudojo karo rytų Ukrainoje metu. Tačiau pats intensyvaus slopintuvų panaudojimo faktas taip pat yra ženklas, kad kažkas vyksta ir gali įspėti apie artėjantį pavojų, kurį jau gali užfiksuoti ant kojų sukelti pasieniečiai bei kariai.

Būtent dėl tokių, iš pirmo žvilgsnio, tik simbolinių priemonių pasienyje esą ir kilo Rusijos susidomėjimas bei įniršis. Bet galiausiai viskas gali pakrypti ironiška linkme, mat tvorai skirti asignavimai galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai būti padengiami iš Rusijos kišenės: iš ES Vidaus saugumo fondo, kompensuojant negautas lėšas pinigų už nemokamus kelionės dokumentus Rusijos piliečiams, arba dar geriau – įvedant specialius muitus Rusijai, kuri ir taip yra sankcijomis „apdovanojusi“ Lietuvą.

Komentarai (7)