Kiek Lietuvos žemėse guli sprogmenų, gali atsakyti tik tie, kurie jų čia primėtė, interviu LRT.lt sako Lietuvos kariuomenės (LK) Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Nerijus Alekna.

Jis skaičiuoja, kad daugiausia randama artilerijos sviedinių ir minosvaidžio minų. Didžiausia jų koncentracija – pietvakariniame Lietuvos regione.

Liepos pabaigoje Šakiuose žemę kasę darbininkai prie namo pamatų aptiko Antrojo pasaulinio karo laikų maždaug 100 kg sveriančią rusišką aviacinę bombą. Jos viduje buvo apie 50 kg sprogstamosios medžiagos.

Karo laikų aviacinę bombą sėkmingai sunaikino J. Vitkaus išminavimo kuopos išminuotojai.

Panaši operacija įvyko 2015 metų liepą Šiauliuose, Zoknių mikrorajone, tada taip pat buvo rasta aviacinė bomba. 2014-aisiais Kauno Aleksoto mikrorajone buvo rasta vokiška Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba. „SC 250“.

250 metrų spinduliu buvo evakuoti aplinkinių namų gyventojai iš 54 namų. 2014 metų balandį aviacinė bomba buvo rasta ir Vilniaus oro uosto teritorijoje, tiesiant kelią.

Pranešus apie sprogmenį, į įvykio vietą vyksta J. Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai arba „Aro“ išminuotojai.

J. Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa – LK Sausumos pajėgų (SP) dalis. Kaip teigia kpt. N. Alekna, pagrindinis jo vadovaujamos kuopos uždavinys – ruoštis tėvynės gynybai.

„Mes vykdome karinį rengimą: kariai mokomi šaudyti, sprogdinti. Neutralizuojame sprogmenis tiek neplaninių operacijų metu, kai gauname iškvietimą, tiek planinių, kai tikrinama kokia nors teritorija. Taip pat esame pasiruošę vykdyti improvizuotų sprogmenų neutralizavimą.

Lietuvoje visa tai vykdo „Aras“, bet, esant poreikiui, mes taip pat pasiruošę padėti. Mes vykdome vietovės žvalgybą – jei kariuomenės daliniui reikia kurioje nors vietoje įsteigti susitelkimo rajoną, galime atlikti žvalgybą dėl sprogmenų. Galime žymėti minų laukų kraštus, ieškoti apėjimų minų laukuose.

Galime sprogdinti, sugriauti tiltus ar kitus objektus. Vykdome ir povandenines operacijas – mūsų kuopa vienintelė visose SP turi narų komandą, kuri vidaus vandenyse gali vykdyti žvalgybą, inžinerinius darbus, neutralizuoti sprogmenis.

Nei vieni kariuomenės mokymai neapsieina be išminuotojų paramos“, – interviu LRT.lt apie savo darbo specifiką pasakoja N. Alekna.

– Kapitone, daugėja ar mažėja iškvietimų apie rastus sprogmenis?

– Pastaruosius dvejus metus iškvietimų šiek tiek sumažėjo, o iki 2014-ųjų iškvietimų skaičius kasmet augo. Per metus vidutiniškai sulaukiame apie tūkstančio pranešimų apie rastus sprogmenis. Daugiausia – civilių gyventojų pranešimų apie rastus įtartinus daiktus.

Jie jau žino, kad tokiu atveju reikia skambinti 112 ir informuoti apie radinį, laukti pareigūnų. Galbūt greitai užmiršime nelaimingus atsitikimus, kurių, deja, nutinka Lietuvoje.

– Paprastai išminuotojams darbo padaugėja pavasarį ir rudenį, kai žmonės dirba žemės ūkio darbus. Kas turėtų kelti įtarimą? Juk net traktoriaus ratą galima supainioti su prieštankine mina.

– Jei žmogus pamatė daiktą, kuris, jo nuomone, panašus į sprogmenį, yra pakankamas pagrindas kviesti specialiąsias tarnybas.

Niekas dėl netikro iškvietimo nepyks, netgi padėkos. Mes niekada nepaliekame rastų pagalių ar akmenų, kurie yra panašūs į sprogmenis –  kad nereikėtų važiuoti antrą kartą.

Jau geriau du kartus mus iškvieskite, kai rasite traktoriaus ratą, bet trečią kartą radę prieštankinę miną žinosite, kaip elgtis.

Pagal statistiką, 2 proc. visų iškvietimų yra tokie, kai randami daiktai, kurie neturi sprogstamųjų medžiagų, o 98 proc. sprogstamųjų medžiagų turi.

Taigi radus sprogmenį reikia pranešti pareigūnams ir pažymėti tą vietą, kad atvykę išminuotojai galėtų imtis darbo. Dar blogiau, kai radę sprogmenį meta jį į kaimyno daržą per tvorą.

Arba kai statybininkas randa sprogmenį ir apie jį praneša tik darbo dienos pabaigoje. Paskambina ir sako: atvažiuokit susirinkti sprogmenų. Tokiu atveju neteisėtai disponuoji sprogmeniu.

– Kokie sprogmenys dažniausiai randami Lietuvoje?

– Didžioji dalis visų randamų sprogmenų – apie 40 proc. – surandama artilerijos sviedinių ir minosvaidžio minų. 82 mm minosvaidžio mina – vienas dažniausiai pasitaikančių sprogmenų. Jų tikrai daug pribarstyta.

– Kur ir kokių sprogmenų randate?

– Kalbant apie 82 mm minosvaidžio miną, ji pradėta gaminti prieš Antrąjį pasaulinį karą ir naudota po jo. Šaudmens naudojimas ir jo atsisakymas gali siekti kelis laikotarpius ir kelis karus.

Rankinę granatą F, vadinamąją „citrinukę“, galima sutikti iki šiol. Ji buvo plačiai naudota per Antrąjį pasaulinį karą. Pirmojo pasaulinio karo artilerijos šaudmenys taip pat buvo naudojami ir Antrajame pasauliniame kare.

Mes kruopščių istorinių tyrinėjimų nesame atlikę, yra tik padriki duomenys, tarkime, ties Raseiniais buvo tankų mūšis, vadinasi, ten randama daugiau tankų amunicijos. Jei miškuose buvo kokie nors daliniai, vadinasi, ten galima rasti daugiau kasetinės amunicijos.

– Kuriuose regionuose randate daugiausia sprogmenų?

– Lietuvos pietvakarinis regionas – Vilkaviškio rajonas, Klaipėdos regionas – galbūt kaip ir anksčiau, taip ir ateityje bus tos vietovės, kurios mums duos daugiausia darbo.

Bet jo užtenka ir didžiuosiuose šalies miestuose. Reikia suprasti, kad sprogmenų bus randama tose vietose, kurios buvo svarbios kariuomenėms ir dėl tų vietovių vyko mūšiai. Kuo mūšis ilgesnis, tuo daugiau sunaudojama amunicijos.

– Kiek mūsų žemėse dar gali gulėti sprogmenų?

– Į šį klausimą gali atsakyti tik tie, kurie čia atsivežė ir primėtė sprogmenų. Tik jie.

Vieną teritoriją „išvalai“, atsiranda kita. Tai – vadinamieji „karštieji taškai“, kur tankiau randami šaudmenys. Tos teritorijos nuolat valomos, bet viskam reikia laiko. Reikia perkasti 65 tūkst. kvadratinių kilometrų – tiek, kiek užima Lietuvos teritorija.

– Prisimenu, kaip prieš keliolika metų vaikščiojau po Aleksotą ir staiga pamačiau plačiai aptverta teritoriją. Tąkart buvo rasta galinga aviacijos bomba, tarp kitko – žmogaus kieme. Operacija buvo sėkminga – bomba buvo nukenksminta. Kokius dar įspūdingus sprogmenis jums teko neutralizuoti?

– Labiausiai ir įsimena aviacinės bombos. Atvykęs į įvykio vietą randi surūdijusios geležies gabalą, aplipusį žemėmis. Turi suprasti, kokie yra sprogdikliai, koks jų veikimo principas, kokios gali būti neutralizavimo procedūros. Vyksta atpažinimo procesas.

Didžiausią įspūdį kelia sprogstamosios medžiagos kiekis. Žmogui „išgaruoti“ daug sprogstamosios medžiagos nereikia, o dar turi galvoti ir apie aplinkinius.

Įsiminė operacija Lietuvos jūrų muziejuje. Iš ten išvežėm 10 tonų geležies ir sprogmenų. Tikėtina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, nors tai – tik prielaida, vokiečiai paėmė ir suvertė sprogmenis į Jūrų muziejaus kanalą.

Kai darbininkai pradėjo vykdyti kanalo rekonstrukcijos darbus, nuleido vandenį, išlindo vienas sviedinukas, vėliau – antras, trečias, ketvirtas... Per kelis kartus surado daugiau kaip 200 vienetų.

Kita įspūdinga vietovė – Rūdninkai. Jei sulaukiame skambučio iš ten, žinome, kad rado aviacinę bombą. Rūdininkų poligone randi ne tik Pirmojo pasaulinio karo ar Antrojo pasaulinio karo sprogmenų, bet ir šiuolaikinių.

– Kiek vidutiniškai trunka sprogmens neutralizavimo operacija?

– Ilgiausiai, turbūt teko dirbti su Aleksote rasta bomba – ten vyrai dirbo tris paras. Paprastai, jei telpi į valandą, tai yra neblogas rezultatas.

Bet valandai reikia idealių sąlygų – pavyzdžiui, turi būti rasta rankinė granata vidury laukų, yra daug policijos ekipažų, nėra pašalinių žmonių, net paukščiai neskraido.

Dažniausiai laikas mūsų nespaudžia – jei bomba išgulėjo 70 metų, tai pagulės dar dvi valandas, kol bus galima saugiai atlikti neutralizavimo darbus.

– Kokias apsisaugojimo priemones naudojate neutralizuojant sprogmenis?

– Viskas priklauso nuo to, koks yra šaudmuo. Standartinės priemonės – šalmas, šarvinė liemenė, standartinis paketas.

Didžiausias apsisaugojimas – žinios: ką žinai apie rastą daiktą, ar suvoki, koks yra sprogdiklio veikimo principas, ką reikia daryti.

– Prieš šimtmetį pagrindiniai išminuotojų įrankiai buvo kastuvas, kirvis, kirtiklis, pjūklas, žirklės. O dabar?

– Pajuokauju, kad jei esi išminuotojas, pirmiausia, ką tau reikės daryti – kasti daug žemės. Taigi ir dabar naudojame pagrindinius žemės ūkio darbų įrankius.

Kai naikiname rastus sprogmenis, stengiamės, kad būtų kuo mažesnė smūginė banga ir kuo mažesnis skeveldrų išmetimas. Būna, atvažiuoja išminuotojas į įvykio vietą, įleidžia sprogmenį į žemę, sėkmingai nukenksmina ir pasigirsta švelnus „pokšt“.

Išminuotojas nusibraukia prakaitą ir džiaugiasi, kad gerai padirbėjo. O visas kaimas baubia, nes tikėjosi fejerverkų. Su savimi dažniausiai turime standartinius dalykus – sprogdinimo įrangos komplektus, kuriuos galima sprogdinti tiek ugniniu, tiek elektriniu būdu; taip pat – minų ieškiklius, kai reikia patikrinti teritoriją.

Turime ir specifinės įrangos – abrazyvinio metalo pjovimo įrangą ir pan., kad, esant sudėtingai operacijai, būtų galima perpjauti sviedinį. Yra nuotolinio valdymo reaktyviniai raktai, patrankėlės, skirtos numušti sprogdiklius.

Turime ir nuotolinio valdymo robotus. Teko sutikti kolegų iš kur kas turtingesnių šalių, kurie turi kur kas skurdesnį komplektą. Vis tik viskas tobulėja, atsiranda naujovių, todėl reikia ruoštis.

Komentarai ()