Neramu ne tik Europoje ar visada bruzdančiuose Artimuosiuose Rytuose, kitame Euroazijos žemyno gale taip pat vyksta galios varžybos. Raumenis auginanti Kinija bei nuožmios varžovės Indija su Pakistanu. Pastarasis atradęs artimą sąjungą su Kinija masiškai persiginkluoja naujausia šių laikų technika. Tuo tarpu indai liko su T-72 tankais. Tačiau tai truks nebeilgai.

Šiomis dienomis Indija paskelbė atvirą konkursą sukurti naują tanką. Biudžetas visai nekuklus - 4,8 milijardai dolerių. Į jį turi sutilpti visas technikos kūrimas. Tai daugiau nei 1700 tankų bei dar bent keli šimtai kitokios papildomos technikos vienetų.  Kaip pavyzdžiui tankai – mobilūs tiltai, vadavietės, tankai – nukentėjusios technikos šalintojai iš mūšio lauko ar savaeigės haubicos. Programa, o greičiausiai ir visas tankas, ilgą laiką vadinsis skambiu FRCV pavadinimu. Reiškiančiu kovai paruoštą ateities mašiną.

Kaip ir visada į didžius siekius indai neketina eiti vieni. Planas susirasti užsienio partnerį, kurio išmintimi arba donorystės modeliu būtu sukurta naujoji kovos mašina. Nenuostabu, nes planuojamas įsigyti skaičius būtu vienas didžiausių pasaulyje per paskutinius kelis dešimtmečius. Dauguma naujai sukurtų tankų didžiuojasi išleidę vos po kelis šimtus vienetų. Tuo tarpu šiame scenarijuje kalbama apie tūkstančius.

Vis tik konkursui laimėti nepakaks vien gero vardo ar solidžios technikos kūrimo patirties bagažo. Yra konkretūs reikalavimai susiję pirmiausia su tankų mase. Vien dėl to iškart atkrenta stambūs veikėjai: „Leopard“ ir „M1 Abrams“ tankai. Jie indams stipriai per sunkūs.

Numatom naujųjų tankų dislokacijos vieta būtu pasienio ruožai su Pakistanu ir Kinija. Tai stipriai kalnuoti, dykumingi bei skurdūs kraštai. Ten maža vietos. Daug sunkiai įveikiamų tarpeklių. Po musonų sezono ar tirpstant sniegui iš kalnų visur patvinstančios ar net naujai atsirandančios upės.  Kartu kuklūs tiltai per jas. O  ir pas oponentus jau sukurti tankai savo specifikacijomis artimesni manevringiems lengviesiems tankams nei storaodžiams begemotams.

Indai norėtu iki 60 tonų svorio tanko su kuo geresniu galios bei svorio santykiu. Naujos kartos ginklų valdymo sistemomis galinčiomis sekti taikinius, kuo geresne apsauga bei galimybe įgulai gyventi tanke iki 96 valandų. Žinoma su visu „know-how“ gamybos žinių perdavimu. Neoficialiomis kalbomis į konkursą bus kalbinami: T-14 „Armata“, T-84 „Oplot“, AMX „LeClreck“ ir K2 „Black panther“. Jie visi lengvasvoriai. Pabandykime pasvarstyti kas turėtu daugiau pliusų ir minusų.

T-14 „Armata“ yra naujausias iš visų tankų. Tai gali būti tiek pliusas tiek minusas, nes dalis technologijų vis dar testavimo ar net projektavimo stadijoje.  Bet įgula įkurdinta tanko priekyje, atskirai nuo visų pavojaus šaltinių. Bokštelis pilnai automatinis. Ten nesant įgulos jis gali būti mažesnis taikinys ir jame galima sumontuoti daugiau naudingos įrangos.

 Kitas svarbus faktorius yra tai, kad Rusija turi labai gerus santykius su Indijos kariuomene. Ne tik pardavimuose, bet ir gamybos sektoriuje. Pavyzdžiui „Su-30“ naikintuvo atveju. Šis vienas iš nedaugelio atvejų, kai indai gali gauti žinias ne apie jau atitarnavusią techniką. Bet glaudus bendradarbiavimas kartu ir kliūtis. Vien dėl noro būti nepriklausomiems nuo vieno tiekėjo, lengvojo naikintuvo konkurse, rusai krito pirmieji. Konkursą laimėjo prancūzų sukurtas „Rafale“. Tankų sektoriuje galime įžvelgti paraleles. Rusai jau įsiūlė T-90 tankų. Jų indai prikaupė per 1700 vnt. ir jie yra pagrindiniai kovos tankai.

T-84 „Oplot“ yra Ukrainos inžinierių kūrinys. Tai yra vienas greičiausių tankų pasaulyje, bet kartu ir seniausias. Jo pagrindas dar TSRS laikais kurtas T-80 tankas. Po TSRS žlugimo nelikus priėjimo prie modernių korpusų gamintų Rusijoje, po nevykusio jų pasirodymo Čečėnijoje buvo atsisakyta originalaus dujų turbinos variklio. Galiausiai prastėjant šalių santykiams nebelikus galimybės naudoti Rusijoje gaminamų dinaminių šarvų „Kontakt-5“ buvo bandyta atsiradusias spragas kamšyti vietoje kurtais pakaitalais. Tad ar tai geras pagrindas ateities tankui, kuris turėtu tarnauti bent iki 2050-ųjų?

Koją gali kišti ir saugumo faktorius. Senos kartos tanke įgula nėra atskirta nuo sviedinių. Jie sandėliuojami greta. Be to spartus šaudymas turi savo kainą, T-80 detonuoti amuniciją buvo ženkliai didesnė galimybė dėl jų vertikalaus išdėstymo po bokšteliu. Šarvais ugertas galingas smūgis gali baigtis vidiniu sprogimu nunešant bokštelį kartu su visa įgula įsitaisiusia jame.

Ne mažiau svarbus faktorius ir tai, kad tie patys ukrainiečiai savo nepriklausomybės pradžios laikais, Pakistanui pardavė beveik 300 vnt. T-80UD versijos tankų. Jie  praktiškai visais techniniais konstrukcijos elementais atitika dabar gaminamą „Oplot“. Pastarasis turi nebent modernesnį bokštelį, naujos kartos dinaminius šarvus ir galbūt elektroniką. Visi viduriai tie patys arba natūrali evoliucija. Šiuo atveju pakistaniečiai labai gerai žinotu galimybes ir silpnybes.

AMX „LeClreck“ yra prancūzų naujos kartos tankas. Vienas pirmųjų naujos idėjos pionierių, kurie buvo kurti siekiant išsaugoti įgulos gyvybes. Kartu būti išmaniu tanku mūšio lauke. Aplink esantys sąjungininkai gali realiu laiku stebėti kiek liko kuro, sviedinių, dalintis kitą svarbią mūšio eigos informacija. Be to tai bene greičiausiai šaudantis tankas pasaulyje, galintis per minutę iššauti net iki 12 šūvių. Skirtingai nei seno tipo automatinės užtaisymo sistemos, AMX ji daug saugesnė. Amunicija atskirta nuo įgulos. Be to pati padalinta į kelias dalis. Didesnioji dalis saugoma dar toliau nuo šaudymui paruoštos kasetės. Pastarojoje  galimybė turėti net 6 skirtingų tipų šaudmenis iš kurių pasirenkamas reikalingiausias toje situacijoje.

Niekas neabejoja ir prancūziškos elektronikos kokybe. Prancūzai dažnai laimi šioje šalyje vykstančius technikos atnaujinimo konkursus, tie patys T-72 Indijoje naudoja prancūzų THALES firmos elektroniką. Vis tik tai yra vienas brangiausių tankų, o savo laiku buvo brangiausias pasaulyje. Maža to, jo surinkimo linija išardyta dar 2007 metais. Nuo to laiko nebuvo pagamintas nė vienas naujas tankas. Jo pagrindu nebuvo bandyta kurti jokio tanko. O ir pats, net pralenkęs savo laikmetį, jau skaičiuoja 30 metų nuo kūrimo pradžios.

K2 „Black Panther“. Pietų Korėjos tankas yra vienas naujausių rinkoje, bet kartu pakankamai ilgai, kad jo tobulinimas artėtu prie pabaigos ir jis galėtu tarnauti kariuomenėje. Korėjos pusiasalio gamta panaši į tai kur nori naudoti indai. O tam šis tankas turi unikalią savybę, kurios neturi konkurentai, jis gali „priklaupti“. Išmani važiuoklė leidžia jam gauti papildomą pakėlimo arba nuleidimo kampą, kai iki norimo taikinio nepavyksta nusitaikyti, nes pasiekiamas bokštelio apribotas ginklo judėjimo limitas. Taip šis tankas gali padėti užklupti priešą iš neįtikėtinų pozicijų.

Solidus pabūklas yra pasiskolintas iš vokiečių „Leopard“ tanko. Automatinis užtaisymas labai panašus į prancūzų variantą. Gamybos linija aktyvi. Jais vis dar nebaigė apsirūpinti patys korėjiečiai, bet kartu rodo iniciatyvą technologijas parduoti. Ilgą laiką turkai šio tanko pagrindu bandė kurti savo variantą.

Minusai kainoje. Jis brangiausias rinkoje. Už vieną tanką norima 8,5 milijono dolerių. Neramumų gali kelti  kritika iš namų dėl labai prastos ir nepatikimos transmisijos. Ji veikia nepatikimai. Nuolat siūloma ne bandyti išspręsti problemas tobulinant, bet naudotis užsieniečių patirtimi.

Dar vienas tylusis konkurentas pačių indų kuruojamas „Arjun“ tankas. Pirmos kartos tankui kurti dar 1974 metais buvo nusamdyti vokiečiai. Vokiečiai savo tada dar naujo „Leopard“ tanko pagrindu bandė kurti tanką. Vis tik projektas strigo, neatitiko iškeltų reikalavimų. Kol galiausiai pasikeitus situacijai pagrindinių kovos tankų vietą užėmė T-90 tankai. Patys tik 2004 metais sugebėjo pristatyti pirmos kartos variantą. Ir nepaliko didelio susižavėjimo. 2009 ir 2011 metais Indija įsigijo per kartą po beveik 400 T-90 tankų. Antros kartos versijos tankai bandomi šiuo metu, bet jie vis tiek sveria beveik 70 tonų. Daug daugiau nei nori kariuomenė. O ir ankstesnės nesėkmės verčia abejoti šiuo variantu.

Laimėtojas turėtu paaiškėti kitų metų pradžioje. Indai tikisi tankus pradėti gauti nuo 2025 metų. Bet jie nori gauti priėjimą prie visų technologijų. Taip pat gaminti vietoje, gauti labai kokybišką variantą už kurį garantuotu užsienio partneris.

Dėl tokių reikalavimų sandoris dėl „Rafale“ naikintuvų užtruko net penkiais metais ilgiau nei planuota. Buvo nupirkta tik 36 vietoje daugiau kaip 100 naikintuvų. O iš jų nė vienas nebuvo pagamintas Indijoje taip perduodant visas žinias vietos gamykloms. Dėl pastarųjų įsisavinmo labiausiai norima pritraukti užsienio partnerius. Kuo mažiau išleidžiant pasivyti toli pažengusias valstybes. Bus matyti kiek šiuo atveju savo ambicijų laikysis ši šalis.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (5)